“Mes šiandien labai daug šnekame apie naujos atominės elektrinės statybą. Kaip matome pagal visus finansinius srautus, jos atsiperkamumas faktiškai yra nuo 2035 m. Žiūrėdami į kiekvienus metus matome, kad finansiniai srautai tos atominės elektrinės statybai yra gana dideli. Tačiau mes visiškai nekalbame apie tai, kad šiandien turime atominę elektrinę, kurios uždarymui lėšomis nesame apsirūpinę, nesame užtikrinti”, - mano Seimo narys, socialdemokratas Antanas Nesteckas.

Anuot jo, didelis klausimas ar Lietuva būs pajėgūs subalansuoti savo visus finansinius išteklius naujų ir seno objekto statybai, jeigu Europos Sąjunga vis dėlto nesiruošia pilnai finansuoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo.

Tuo tarpu Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius siūlo “nepainioti žanrų”.

“Ignalinos atominės elektrinės uždarymas yra tema, visai nesusijusi su mūsų energetiniu saugumu elektros gamybos prasme ir tiesiogiai susijusi su tuo, ką Lietuvos Respublika gavo kaip tam tikrą palikimą. Tikrai nesiūlyčiau kartoti tam tikrų nuomonių, kad Europos Sąjunga atsisako ką nors finansuoti. Taip tikrai nėra. Yra tam tikra diskusija dėl to, kokie pinigai buvo skirti kitai finansinei perspektyvai. Manome, kad jie yra pakankami tam, kad iškrautume branduolinį kurą ir toliau tęstume pokalbį su mūsų partneriais Europoje, kad užtikrintume visišką projekto įgyvendinimą”, - sakė J. Neverovičius*.

Nekomercine partnerystė RBMC nuo 2010 metų atlieka branduolinės energetikos plėtros perspektyvų tyrimus Baltijos šalių regione. Tyrimai atliekami tokiose šalyse kaip Lietuva, Latvija, Vokietija, Rusija, Lenkija, Skandinavų šalys. Vienas iš tyrimo objektu, politikų, ekonomistų, visuomenininkų ir energetikų nuomonių apibendrinimas.

*Debatai po Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos darbo grupės pasiūlymų dėl Energetikos strategijos krypčių

Daugiau informacijos apie tyrimą: Emilius Molovskys +79118192036