Be inovacijų ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kultūra šalies regionuose pasmerkta žlugti

VšĮ Ateities visuomenės instituto 2016 metais atliktas savivaldybių kultūros įstaigų veiklos inovatyvumo tyrimas parodė, kad pagrindinis būdas skatinti inovacijas regionų kultūros įstaigose yra darni ir nuosekli valstybės politika, dialogas tarp kultūros darbuotojų, mokslininkų ir politikų, dalyvaujant savivaldos administracijai, bendruomenėms ir verslui.

Siekdamas pažangos kultūros srityje, atkreipdamas ypatingą dėmesį į kultūrą regionuose, Ateities visuomenės institutas kartu su Lietuvos mokslų akademija inicijuoja tęstinių pilietinių diskusijų ciklą „Lietuvos kultūros politika ir kultūros sektoriaus ateitis“. Ketvirtadienį vykusioje pirmoje diskusijoje „Lietuvos kultūros politika ir kultūros sektoriaus ateitis – ką žada partijos prieš rinkimus“ aptartos politinių partijų programinės deklaracijos. Vadovaujantis atliktų tyrimų rezultatais bei ekspertinės diskusijos teiginiais, bus rengiamos rekomendacijos 17-tos Vyriausybės programai. Ateities visuomenės institutas skatina atsakingą politinių programų rengimą ir kviečia mokslininkus, verslininkus bei kultūros sektoriaus darbuotojus būti pilietiškai aktyvius ir neabejingus kultūros politikos formavimui.

Politinių partijų vadovai, atvykę į pilietinę diskusiją, komentuodami partijų programų nuostatas vieningai sutarė, kad šiandienos politikoje kultūra nėra prioritetinė politikos sritis. Bernardas Gailius, TS-LKD partijos iškeltas kandidatas į kultūros ministrus, padarė didelį įspūdį visiems susirinkusiems tiek savo nuoširdumu, tiek kultūros srities išmanymu. Kultūros ministras Šarūnas Birutis įvardijo iššūkius, su kuriais susidūrė įgyvendindamas 16-tos Vyriausybės programą: sudėtingas ES struktūrinių lėšų administravimas, nedidelis visuomenės domėjimasis kultūra, fragmentinės filantropijos tradicijos apraiškos.

Bene aktyviausias diskusijos dalyvis – Lietuvos laisvės sąjungos lyderis Artūras Zuokas – išplėtojo partijos programoje deklaruojamą ypatingą dėmesį kultūros ekonomikai ir kultūriniam turizmui. LLS – vienintelė partija, panaudojusi programoje žodį „inovatyvumas“ kultūros politikos plėtros kontekste.

Dabartinės valdančiosios partijos atstovas Faustas Latėnas pasidžiaugė skirtingų ideologijų partijų sutarimu, kad kultūra –  yra nacionalinės svarbos prioritetas ir yra aibė susikaupusių neišspręstų problemų, kurias per pilietinį dialogą ir diskusijas reikia svarstyti artėjant Vyriausybės programos parengimui. „Lietuvos sąrašas“ partijos lyderis  Darius Kuolys deklaravo, „kad sutvirtintume Lietuvos galias,  švietimą, mokslą ir kultūrą paversime valstybės prioritetu“.

Stiprinant deklaracijas apie kultūros politikos vaidmenį bendros viešosios politikos kontekste, buvo minėt ir instrumentai: LSDP siūlo kurti naują kultūros politikos modelį, TS-LKD – sustiprinti Kultūros Tarybos vaidmenį, „Lietuvos sąrašas“ – sujungti švietimo ir mokslo ministerijas.

Ateities visuomenės instituto direktorės dr. Erika Furman teigimu, didžioji dalis kultūros sektoriaus veikėjų regionuose yra iškritusi iš bendros inovacijų politikos įgyvendinimo sistemos arba dalyvauja joje labai vangiai, nėra susipažinusi su elementariomis sąvokomis: „socialinės inovacijos‟, „sisteminės inovacijos‟, „minkštosios inovacijos‟, „vietinės inovacijos‟, „kūrybinės inovacijos‟. Pokyčiai kultūros srityje gali įvykti tik įgyvendinus edukacijos programas kultūros sektoriuje, keliant darbuotojų kvalifikaciją.

Projekto „Regionų savivaldybių kultūros įstaigų kompetencijų ugdymas paslaugų modernizavimo, kūrybos inovacijų diegimo ir erdvių įveiklinimo srityse“, finansuojamo 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo ir Lietuvos Respublikos lėšomis, metu atliktas tyrimas padėjo įvertinti kultūros įstaigų, veikiančių Lietuvos regionuose, veiklos inovatyvumą, išanalizuoti jų potencialą inovacijoms, paslaugų modernizavimui ir darbuotojų kvalifikacijų tobulinimui. Mokslininkas tyrėjas dr. Rasius Makselis teigė: „Kultūros įstaigos savo veikloje neišnaudoja joms iš prigimties būdingo kūrybinio potencialo ir dėl išorinių, ir dėl vidinių priežasčių. Jos yra ignoruojamos ES ir nacionalinės inovacijų politikos, pasižymi veiklos būdų bei mąstysenos inertiškumu.“

Ateities visuomenės instituto lektoriai, kartu su Norvegijos partneriais ir Lietuvos inovacijos centru, sukūrė mokymų programą, kurios metu siekė kultūros darbuotojus įkvėpti ieškoti savo regiono kultūrinio identiteto, didžiuotis juo ir suteikti reikalingų žinių tinkamam to identiteto pristatymui visuomenei. Programą išklausė 150 kultūros darbuotojų dešimtyje Lietuvos regionų. Mokymų programos metu, skirtingų kultūros sektorių darbuotojai buvo skatinami į savo kultūros įstaigas pasižiūrėti iš šalies, įvertinti, ar tai, kas jose siūloma yra patrauklu lankytojui. Mokymų metu visi dalyviai buvo įtraukiami į gyvą ir kūrybišką inovacijų kūrimo procesą, mokėsi jo etapų, pavyzdžiui, prototipavimo. Tokiu būdu kultūros srities darbuotojai susipažino su kūrybinio mąstymo (angl. design thinking) metodu, įgalinančiu spręsti ir kitus iššūkius. Mokymo programos vertinimo rezultatai parodė, kad programa buvo labai reikalinga, o vykdant tęstinius mokymus, reikia ją diferencijuoti pagal skirtingus lygius ir įtraukti daugiau su kultūra susijusių pavyzdžių, nes „gerosios praktikos” pavyzdžiai – didžiausią motyvaciją suteikiantis šaltinis.

VšĮ Ateities visuomenės institutas įsteigtas 2012 m. Instituto misija – per institucinį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą ugdyti tarpdisciplininių tyrimų kultūrą Lietuvoje, skatinant inovacijų diegimą kultūros politikos, regionų kultūros, kultūrinių ir kūrybinių industrijų, darnios plėtros srityse. 

Pranešimą paskelbė : Dovilė Palavinskaitė, Komunikacijos agentūra "Ad Verum"
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2016-09-30 08:37
Kultūra
Kontaktinis asmuo
Daugiau informacijos:
Dr. Erika Furman
VšĮ Ateities visuomenės institutas direktorė
El. p. erika@futuresoc.com
Mob. tel. 8 652 02004
www.futuresoc.com
pasidalinti