2016 m. gruodžio 7 d. pranešimas žiniasklaidai

Gruodžio 7 d. Žmogaus teisių komitetas kartu su partneriais surengė konferenciją „Pagarba kiekvienam žmogui: žmogaus teisių pasiekimai ir iššūkiai Lietuvoje“, skirtą Tarptautinei žmogaus teisių dienai.

Gruodžio 10 d. švenčiama Tarptautinė žmogaus teisių diena. 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, „kaip visuotinį idealą, kurio turi siekti visos tautos  ir visos valstybės“. Lietuva prisijungė prie šios deklaracijos 1991 m. kovo 12 d. Deklaracijos pagrindu buvo sukurta ir yra plėtojama visa šiuolaikinių žmogaus teisių sistema. Taip sveikindamas konferencijos dalyvius Tarptautinės žmogaus teisių dienos paminėjimo tradiciją pristatė Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Leonardas Talmontas.

Šia proga aptarti žmogaus teisių problemas Seimo Konstitucijos salėje susibūrė visi Seimo skiriami pareigūnai, ginantys žmogaus teises, bei žmogaus teisių nevyriausybinės organizacijos.

 Pirmą kartą Žmogaus teisių komiteto organizuotame renginyje pasisakė akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius dr. Virgilijus Sadauskas. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus misija – siekti aukštos mokslo ir studijų kokybės puoselėjant akademinės atsakomybės principus ir etiškas mokslines praktikas. V. Sadauskas kalbėjo apie tai, kad nesąžiningas elgesys plagijuojant ar perkant mokslinius darbus pažeidžia kiekvieno mūsų teises ir riboja mokslinės minties, o taip pat ir visuomenės pažangos galimybes. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius aptarė tiesioginį ryšį tarp pasaulio bendruomenės skiriamos pagarbos aukščiausiuose pasauliniuose reitinguose esantiems universitetams ir šioms mokslo institucijoms būdingų itin aukštų etikos reikalavimų mokslinėms praktikoms. „Nesąžiningai įgijęs mokslinį laipsnį žmogus pažeidžia visų mūsų teisės,“ – kalbėjo V. Sadauskas.  Sąžiningos autorystės svarbą akademinės etikos sergėtojas iliustravo pavyzdžiu, kad baudžiamojoje justicijoje egzistuoja senatis, tuo metu akademinėje etikoje (teisėje į autorinę mokslinio darbo, mokslinės minties nuosavybę) – ne. „Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu aš, Virgilijus Sadauskas, nukopijuoju A. Diuma kūrinį ir tvirtinu, kad tai aš parašiau. Aš lieku nepakaltinamas, nes nuo kūrinio parašymo praėjo 30 metų,“  – kalbėjo akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius. – Taigi senatis akademinėje etikoje netaikoma“. Žmogaus teisių ir akademinės etikos ryšys Žmogaus teisių komiteto renginyje buvo aptartas pirmą kartą.

Konferencijoje didelis dėmesys skirtas ir vaiko teisių problematikai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė citavo J. Marcinkevičių: „Jeigu šita žemė kam priklauso, tai pirmiausia, žinoma, vaikams“. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymėjo, kad trūksta pagarbos vaikams, o negerbiami vaikai negerbs ir mūsų. E. Žiobienė apgailestavo, kad visuomenė didelį dėmesį skiria pagarbai suaugusiems, o vaikas lieka pagarbos užribyje. „Prigimtinės teisės yra skirtos kiekvienam žmogui nuo jo gimimo, taip pat ir vaikui. Mūsų, suaugusiųjų, pareiga yra užtikrinti, kad vaikai išmoktų pareigas, o dėl neišmoktų pareigų negalime nesiskaityti su vaiko teisėmis,“– kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė. Fizinių bausmių toleravimą E. Žiobienė įvardino kaip nepagarbą vaikui. Nevyriausybinių organizacijų atstovė Elena Urbonienė pažymėjo, kad valstybė labai daug praranda nesuteikdama galių nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti vaiko teisių apsaugos procese. Pasak E. Urbonienės, taip yra pažeidžiamas subsidiarumo principas, nes pilietinė organizacija yra arčiau žmogaus, greičiau reaguoja į situaciją ir yra lankstesnė sprendžiant problemas. Suteikdama galių ir pasitikėjimą nevyriausybinėms organizacijoms valstybė taupytų lėšas ir užtikrintų pažangą itin jautriose gyvenimo srityse. Tokiai nuomonei pritarė ir renginio moderatorius, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.

Renginyje žmogaus teisių iššūkius pristatė lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, Seimo kontrolieriai dr. Augustinas Normantas ir Raimondas Šukys, žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė.

Konferenciją Seimo Pirmininko vardu pasveikinusi pirmoji Seimo Pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė pažymėjo, koks svarbus Seimo skiriamų žmogaus teises ginančių pareigūnų vaidmuo, padedant žmogui spręsti kilusias problemas. R. Baškienė kalbėjo apie tai, kad noras padėti spręsti problemas, o kartu priminti pareigas yra svarbi žmogaus teisių gynėjų darbo dalis. Pirmoji pavaduotoja pažymėjo, kad Seimo Pirmininko įsitikinimu, mūsų valstybės tvirtumas priklauso nuo požiūrio, kaip mes suprantame žmogaus teises. R. Baškienė palinkėjo nuosekliai bendradarbiauti visoms žmogaus teisių institucijoms, nes bendri veiksmai visuomet kuria geresnį rezultatą.

Konferencijos iniciatorė Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė

Konferencijos partneriai:

Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

Pridedamos Seimo kanceliarijos nuotraukos (aut. Olga Posaškova)

Parengė ir daugiau informacijos suteiks:

Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt