Vartojimo kreditai ne tik yra vis dažnesnis lietuvių pasirinkimas, tačiau statistika rodo, jog ir skolininkai kur kas atsakingiau žiūri į pasiimtas paskolas. 2014 metų vartojimo kreditų gavėjų paskolos grąžinimo prasitęsimas 30 dienų siekė 1,8 mln. EUR, 2015 metais vidutiniškai – 1,2 mln. EUR, o 2016 – 0,8 mln. EUR. Mažėjantis skolininkų paskolų prasitęsimo laiko tarpas rodo, kad kreditų rinka tampa vis stabilesnė, o tuo pačiu ir atsakingesnė.
Lietuviai ima vis daugiau paskolų
Lietuvos banko paskelbti vartojimo kredito rinkos duomenys rodo, kad lietuviai skolinasi vis intensyviau. Vartojimo kreditų įmonės 2014 metais suteikė 784 tūkst. vartojimo kreditus, o 2015 metais skaičius siekė 841 tūkst. suteiktų vartojimo paskolų. Ypač didelė paklausa matyti smulkiųjų kreditų rinkoje. Tiesa, didėja ne tik paimtų kreditų skaičius, tačiau ir bendra suma. 2016 metų I pusmetį paimtų kreditų suma buvo 22 % didesnė nei 2015 metų I pusmetį. Taigi, lietuviai skolinasi dažniau ir didesnes sumas.
Nors smulkieji kreditai vis dar populiariausi – sparčiai daugėja imamų kreditų, kurių suma viršija 290 EUR, skolinimasis. 2012 metais didesni nei 290 EUR bendrai paimti vartojimo kreditai siekė 34 mln. EUR, 2013 – 51 mln. EUR, o 2014 – 61 mln. EUR. Mažieji vartojimo kreditai augo ne taip intensyviai kaip didesni. Nors statistika rodo, kad žmonės dažniausiai skolinasi mokesčiams padengti, kelionėms ir daiktams įsigyti, tačiau kredito ėmimas vis dažniau panaudojamas ir didesniems pirkiniams kaip transporto priemonės įsigijimas, būsto remontas
Tinklalapio paskolins.lt duomenimis, vartojimo kreditus dažniausiai pasirenka jauni žmonės (18-25 metų amžiaus). Įdomus tai, kad didžiųjų švenčių metu net daugiau kaip 40% apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad paskolą panaudos švenčių išlaidoms padengti. Tai itin kontrastuoja su bendru metų rezultatu, kuomet tik 7,5% apklausoje dalyvavusiu svetainės lankytojų nurodė, kad pinigus išleis pramogoms.
Atsakingas skolinimasis
Prie gerėjančios padėties vartojimo kreditų rinkoje daug prisidėjo 2016 metų pradžioje priimtos naujovės: draudimas skolintis nakties metu, palūkanų lubos ir griežtesnis asmens duomenų tikrinimas.
Priimtu įstatymu nepatenkinti Lietuvos smulkiųjų vartojimų kreditų asociacijos nariai, pasak kurių, dėl naujų įgaliojimų jų pelnas sumažėjo tris kartus, o kai kurios įmonės visai pasitraukė iš Lietuvos rinkos. Smulkiųjų vartojimo kreditų palyginimo svetainėje www.kreditus.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad nemaža dalis vartotojų taip pat yra nepatenkinti nauja tvarka. Net 66,7% apklaustųjų nurodė, kad nepritaria sugriežtintai kreditų išdavimo tvarkai.
Savo ruožtu Lietuvos banko atstovai tvirtina, kad priemonės nors ir itin griežtos, bet tikrai pasiteisino. 2015 metais Lietuvos bankas gavo net 75 skundus dėl vartojimo kreditus teikiančių įmonių veiksmų, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų (palyginimui: 2014 metais buvo pateikti 34 skundai, 2013 – 52 skundai). Dėl 2016 metais priimto paskolų įstatymo visuomenė ne tik atsakingiau skolinasi, tačiau taip pat vertina paskolų bendrovių veiklą, informuoja apie pažeidimus. Lietuvos bankas teigia, kad atsakingai vertina kiekvieną pareiškimą ir įgaliojimų nevykdančios greituosius kreditus teikiančios įmonės yra prižiūrimos.
Nuo 2016 metų lapkričio 1 dienos Lietuvos Bankas siūlo pasinaudoti programa „STOP vartojimo kreditams“. Fiziniai asmenys savo pageidavimu gali pateikti prašymą dėl draudimo skolintis iš vartojimo kreditus teikiančių įmonių. Fiziniai asmenys įrašomi arba išbraukiami pačio asmens arba teismo sprendimu. Tai dar vienas efektyvus kovos su neatsakingu skolinimusi būdas.
Kreditai – gerai ar blogai?
Kreditų populiarumas Lietuvos gyventojų tarpe – geriausias įrodymas, kad atsakingai skolinantis galima išspręsti finansines problemas. Kreditai internetu tapo įprasta Lietuvos finansų rinkos dalimi, kuri intensyviai plečiasi ir siūlo skolintis vis mažesnėmis palūkanomis.