Kovo 11-ąją, sekmadienį, Seimo rūmuose įvyks iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas, kuriame bus pagerbtas LLKS ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimas 100-ųjų gimimo metinių proga, pasveikintas Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatas Norbertas Černiauskas ir už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvai įvertintas partizanas Bronislovas Juospaitis. Renginio Kovo 11-osios Akto salėje pradžia – 10 val.
Iškilmingame minėjime sveikinimo kalbas sakys Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Latvijos Respublikos Saeimos Pirmininkė Inara Murniecė (Ināra Mūrniece), Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininkas Marekas Kuchcinskis (Marek Kuchciński), Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos signataro Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
Iš užsienio svečių į šventę taip pat numato atvykti Estijos Respublikos Rygikogo Pirmininkas Eikis Nestoras (Eiki Nestor), Islandijos Respublikos Altingo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Gudjonas S. Brjansonas (Guðjón S. Brjánsson), Airijos ir Vokietijos parlamentų nariai.
Iškilmingo minėjimo pabaigoje Seimo Pirmininkas V. Pranckietis kartu su Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininku doc., hum. m. dr. Zenonu Butkumi pasveikins 2018 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatą hum. m. dr. Norbertą Černiauską, kuriam bus įteiktas diplomas ir atminimo dovana.
Minėjimas tradiciškai bus baigiamas skulptūrėlės „Žinia“, skirtos Kovo 11-ajai, įteikimo ceremonija. Šiais metais Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Pečeliūnas už nuopelnus Lietuvai skulptūrėlę „Žinia“ įteiks partizanui Bronislovui Juospaičiui.
Į iškilmingą minėjimą pakviesti: buvę ir esami valstybės vadovai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, Vyriausybės nariai, Seimo nariai, buvę Seimo Pirmininkai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai ir aukščiausi kitų Europos Sąjungos institucijų pareigūnai iš Lietuvos, teismų vadovai ir atstovai, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos nariai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, kovotojai už Lietuvos laisvę, Sąjūdžio dalyviai, Lietuvos bažnyčių hierarchai ir atstovai, miestų ir rajonų savivaldybių merai, tautinių bendrijų atstovai, Lietuvos Respublikoje akredituoti užsienio valstybių ambasadoriai, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, pagrindinių kariuomenės rūšių ir pajėgų vadai, mūsų sąjungininkų – NATO padalinių atstovai, Seimui atskaitingų institucijų, Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai, jaunimo atstovai ir kiti didžiai garbingi svečiai.
Iškilmingam minėjimui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Č. V. Stankevičius.
Minėjimas bus tiesiogiai transliuojamas internetu, televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo „Facebook“ ir „YouTube“ paskyrose, per LRT televiziją).
Išsami Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo renginių programa, renginiai savivaldybėse
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“, už kurį balsavo 124, susilaikė 6 deputatai. Šiuo aktu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutarė ir iškilmingai paskelbė, kad yra atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.
Šis dokumentas yra saugomas Seimo archyve kartu su kitais parlamento priimtais teisės aktais. Kitas originalus Kovo 11-osios aktas, pasirašytas ne tik Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Vytauto Landsbergio ir Tarybos sekretoriaus Liudviko Sabučio, bet ir Aukščiausiosios Tarybos deputatų, dalyvavusių balsavime už nepriklausomos valstybės atkūrimą, saugomas Lietuvos valstybės naujajame archyve.