2018 m. balandžio 18 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien turėjau galimybę Socialinių reikalų ir darbo komitete pristatyti savo pasiūlymą, kuriuo būtų laikoma, kad Seimo narys nedalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis neužsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose ir nedalyvavo bent trijuose ketvirtadaliuose iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių visų balsavimų Seime. Siūliau, kad už „pravaikštas“ Seimo nariams atlyginimas už tą dieną nebūtų mokamas.

Labai gaila, bet šis mano pasiūlymas pritarimo komitete nesulaukė. Už pasisakė tik mano frakcijos kolega Algimantas Dumbrava. Norisi dar kartą priminti, kad Seimo nariai tik užsiregistruoja posėdžiuose ir dingsta iš posėdžių salės. Esu įsitikinęs, kad geriausias vaistas šiai „ligai“ – algos nemokėjimas už tą dieną. Tačiau komiteto nariai, dalyvavę posėdyje, galvojo kitaip.

Balsuodami prieš mano pasiūlymą, komiteto nariai užstojo Seimo „pravaikštininkus“, kurių Seime – dešimtys. Ne kartą esu išsakęs mintį, kad su tokia ydinga praktika kovoti galima tik surėmus pečius visoms frakcijoms. Šiuo metu iš kolegų jaučiu didelį pasipriešinimą savo iniciatyvai. Tačiau nenuleidžiu rankų ir toliau sieksiu, kad Seimo nariai lankytų posėdžius ir dirbtų tokiomis darbo valandomis, kaip ir visi Lietuvos piliečiai.

Apmaudu, kad mano iniciatyvai nepritarė net posėdyje dalyvavę „valstiečiai“ (Tomas Tomilinas, Aušrinė Norkienė, Juozas Rimkus, Gediminas Vasiliauskas), nors pastarieji viešai nepraleidžia progos deklaruoti, kad Seimo prestižo kėlimas yra prioritetas. Matome faktą, kad žodžiai skiriasi nuo darbų. Belieka ironiškai pažiūrėti į šią situaciją ir užduoti retorinį klausimą: kaip mes pakelsime tą prestižą, jei net į darbą neinama?