Verslo magnatų, stambiojo kapitalo ir jiems priklausančių informacinių priemonių isterija dėl tik nuo 2003 metų Darbo Kodekso (DK) tęsiasi. Tačiau be vaizdingų būdvardžių „senas“, „sovietinis“ jokių pagrįstų argumentų nesigirdi. Gal todėl, jog vienintelė galiojančio DK „nuodėmė“ yra ta, kad jis veikia? Ir veikia gerai.
Kad dabartinis Darbo kodeksas „pasenęs“, „sovietinis“, „neveikiantis“, „sustabarėjęs“, „nelankstus“ ir blogas vien dėl to, kad apskritai YRA - kalama kiekvieną dieną be pasirinkimo. Į propagandą metami didžiuliai pinigai, kuriais ruošiamasi įrodyti, kad plaunant smegenis ir muilo drožlės gali virsti bulvių traškučiais.
Nuo 2003 metų galiojantį Darbo Kodeksą ruošė iš Vyriausybės, darbdavių , profsąjungų atstovų ir žymiausių Lietuvos darbo teisės mokslininkų (tokių kaip V. Nekrašas, I. Nekrošius, V. Tiažkijus, V. Vėgelis) sudaryta darbo grupė. Sulyginti šią darbo grupę, kurioje buvo visos suinteresuotos šalys, su dabartiniu moksliniu-teoriniu kontingentu būtų mažų mažiausia nekorektiška.
Galiojantis DK paruoštas remiantis Vidurio Europos valstybių (Čekijos, Lenkijos, Vengrijos), kurios jau buvo reformavę savo darbo teisę, patirtimi. Lyginti super-valstybės JAV praktiką arba mėginti diegti ekstremaliai liberalius darbo santykius mažai valstybei būtų neprotinga visais atžvilgiais: ekonominiu, socialiniu, kultūriniu...
Į dabar veikiantį DK perkeltos ir didžioji dalis Europos sąjungos direktyvų, ratifikuotų Tarptautinės Darbo Organizacijos ( TDO) ir neratifikuotų konvencijų rekomendacijos. Jis apjungia pagrindinius Europos Sąjungos ir TDO teisės aktus, bei Europos socialinės chartijos nuostatas.
Galiojantis Darbo Kodeksas yra esminis dokumentas padedantis socialiniams partneriams derinti interesus, įgyvendina visą eilę Europos sąjungos bei TDO teisės aktų reikalavimus ir neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių konvencijai, Europos Sąjungos Teisės aktams bei Europos Socialinei Chartijai.
Laisvosios rinkos apologetai aukščiau išdėstytų faktų kaip ir nemato. Jie užsimerkę vis vien net susirietę tvirtina, kad kodeksas „sustabarėjęs“, „nemodernus“, „nešiuolaikiškas“ ir t.t. Akivaizdu, kad darbo teisė neturi sustabarėti, ji turi laiku reaguoti į vykstančius procesus, todėl LR Seimas nuolat koreguoja atitinkamus šiuo metu galiojančio Darbo Kodekso straipsnius, o įmonės lygmeniu lakstumą įtvirtina kolektyvinės sutartys. Todėl kritikų pagrindinis ir vienintelis argumentas dėl ko reikalingas naujas Darbo kodeksas, lieka nepagrįstas.
Dėl modernumo ir šiuolaikiškumo
Būtina pabrėžti, kad viena iš pagrindinių Darbo kodekso funkcijų yra apsauginė. Tokius teiginius kaip, pvz.: „jaunimui nereikia apsaugos‘‘ (T.Davulis), kiekvienas bent trumpai dirbęs Lietuvos „UAB‘e“ , gali įvertinti kaip visišką atitrūkimą nuo realybės.
Per 12-a Darbo kodekso gyvavimo metų ginant individualius interesus palaipsniui ir lanksčiai aktyvinama kolektyvinių (tiek pačios darbovietės, tiek - tenai dirbančiųjų) interesų apsauga. Todėl kai kurių neoliberalių veikėjų troškimą viską išspręsti radikaliai panaikinat galiojantį Darbo Kodeksą tegalima prilyginti avantiūrai.
Socialdemokratų partijos Premjeras, kurio sudarytoje Valstybės Pažangos Taryboje nėra nei vieno profsąjungos atstovo ar nežinodamas, ar suklaidintas savo patarėjų, netgi garantuoja, kad:
- ,,Darbo kodekse ( projekte) bus sudarytos labai geros sąlygos tiek dirbantiesiems, tiek darbdaviams ir manau, nei vienos pusės, nei kitos pusės mes neignoruosime, o rasime sprendimą, kad tikrai būtų darbo rinka daug lankstesnė ir kuri leis pritraukti ir tiesiogines užsienio investicijas“.
Tokia nerūpestinga antrojo valstybės asmens šneka gali būti sietina su internacionalu ,,Pasaulį seną išardysim, iš pačių pamatų ir tuo Naujai pasaulį atstatysim, Kas buvo nieks, tas bus viskuo“. O tai jau tikrai stumia žmones į solidarumą priešintis ir menkina Lietuvos įvaizdį užsienyje.
Beje, šį antradienį paskelbtoje Tarptautinio Valiutos Fondo Pasaulio ekonomikos apžvalgoje Lietuva kartu su kitomis euro zonos valstybėmis yra priskirta išsivysčiusios ekonomikos šalių grupei. Todėl teiginiai, kad verslui vystytis labai labai, tikrai tikrai, neįtikėtinai ir absoliučiai trukdo Darbo kodeksas – taip pat nėra tinkami argumentai.
Verslas, kuris daro tiktai pinigus, yra blogas verslas (H. Fordas). Kai mūsų verslo atstovai ir jų idėjas palaikantys mokslininkai nustos galvot vien tik apie pinigus, galbūt tada dings noras sugriauti darbo teisę Lietuvoje.