Susisiekimo ministerijoje vakar vykusiame 4-ajame transporto pakomisės posėdyje aptarti itin aktualūs dvišaliai transporto infrastruktūros klausimai – projektų „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ įgyvendinimo eiga ir perspektyvos. Transporto pakomisė yra tarpvyriausybinės Lietuvos ir Lenkijos ekonominio, prekybinio ir kultūrinio bendradarbiavimo komisijos dalis.

„Lietuvai ir Lenkijai labai svarbu bendradarbiauti, keistis informacija ir ateityje, kad investicijos į strategiškai abiems valstybėms itin svarbius projektus būtų naudojamos racionaliai ir efektyviai. Tikiuosi, kad Europos Komisijoje abi šalys kalbės vienu balsu“, – sakė susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.

Viceministras pažymėjo, kad tiek geležinkelių, tiek ir automobilių kelių sektoriuose dviejų kaimyninių valstybių planai aiškūs ir ambicingi, o „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ projektų įgyvendinimas leis pagerinti keleivių judėjimą tarp Lietuvos ir Lenkijos, padidinti krovinių srautus ir regiono konkurencingumą.

Pakomisės posėdyje su Lenkijos infrastruktūros ir plėtros ministerijos delegacija, vadovaujama viceministro Slavomiro Žalobkos, buvo susitarta aktyviau keistis informacija apie dviejų šalių krovinių gabenimo apimtis geležinkelių transportu, įvertintas sėkmingas Lietuvos ir Lenkijos darbas, įgyvendinat vieningą Europos aviacijos erdvės idėją ir įkuriant Baltijos funkcinį oro erdvės bloką.

Susitikime taip pat akcentuota, kad tapatus Lietuvos ir Lenkijos požiūris į socialinius kelių transporto vežėjų aspektus ir abipusis palaikymas leis apginti savo pagrindines vertybes ir stojimo į Europos Sąjungą sutartyje įtvirtintą nuostatą dėl laisvo krovinių ir prekių judėjimo Bendrijos teritorijoje.

Prieš pat Lietuvos–Lenkijos pakomisės posėdį įvyko trišalis susitikimas, kuriame dalyvavo ir Europos Komisijos paskirta projekto „Rail Baltica“ koordinatorė Katerina Trautmann. Koordinatorė pabrėžė, kad labai svarbu, jog transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dienose, kurios vyks birželio 22–23 d. Rygoje, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos transporto ministrai galėtų pasirašyti bendrą deklaraciją, kuri pateiktų aiškius šių valstybių įsipareigojimus ir numatytų principus bei praktinius žingsnius „Rail Baltica“ projekto plėtrai.