34-osios Baltijos Asamblėjos (BA) I sesijoje aptartas bendrų transporto ir infrastruktūros projektų Rail Baltica / Rail Baltic ir Via Baltica plėtojimas regione.
Lietuvos delegacijos BA pirmininko pavaduotojas Rytas Kupčinskas pažymėjo, kad pagrindinis visų trijų Baltijos valstybių, taip pat ir visų Šiaurės jūros ir Baltijos jūros koridoriaus valstybių narių tikslas yra stiprinti socialinę, ekonominę ir teritorinę Europos Sąjungos sanglaudą ir prisidėti plėtojant bendrą Europos Transporto erdvę.
„Transporto sektoriuje mes sieksime sukurti veiksmingą ir gerai funkcionuojantį transporto infrastruktūros tinklą ir taip prisidėti prie ES vidaus rinkos užbaigimo ir stiprinimo, užpildant trūkstamas grandis“, – teigė R. Kupčinskas.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius savo kalboje pabrėžė, kad Baltijos valstybėse transporto infrastruktūros kokybė vis dar atsilieka nuo ES šalių senbuvių, todėl nenuostabu, šiam regionui ir jo infrastruktūros plėtrai skiriamas didelis dėmesys – ypač svarbus pagrįstos, greitos ir saugios europinės geležinkelio vėžės Rail Baltica tiesimas.
„Tai ne tik trijų Baltijos šalių, bet ir kaimyninių valstybių – Lenkijos ir Suomijos – projektas, kurį įgyvendinus verslas ir apskritai mūsų visuomenė pajus realią naudą“, – sakė R. Sinkevičius.
Baltijos Asamblėjos dalyviams ministras vardijo projekto naudą: bus sukurta apie 12 tūkst. naujų darbo vietų; Baltijos valstybės bus sujungtos geležinkelių transporto jungtimis su likusia Vakarų Europa; Rail Baltica suteiks papildomų galimybių plėtoti miestų, esančių šalia geležinkelių linijos, turizmą; šalia geležinkelių linijos atsirasiantys intrermodalūs terminalai skatins transporto ir logistikos verslo plėtrą ir aptarnaus krovinių gabenimo poreikius regione; šiuolaikinės geležinkelių transporto modos atsiradimas regione leis efektyviau naudoti kitas transporto rūšis (krovininius automobilius), pagerins krovinių transportavimo ir muitinės tarnybų veiklą, taip pat leis sumažinti krovinių transportavimo kaštus.
Savo pranešime Lietuvos susisiekimo ministras kalbėjo ir apie tarptautinės magistralės Via Baltica svarbą: „Modernizuoti automobilių keliai užtikrins efektyvų susisiekimą sausuma tarp Baltijos ir Vakarų bei Centrinės Europos šalių, taip pat pagerins susisiekimą su Baltijos valstybėmis ir skatins greitesnę Baltijos jūros regioninę plėtrą“.
Pasak R. Sinkevičiaus, Via Baltica – viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų – tarptautinė magistralė, priklausanti pagrindiniam transeuropiniam kelių tinklui ir I tarptautiniam transporto koridoriui ir yra svarbiausias automobilių kelias, jungiantis Baltijos šalis su Lenkija ir kitomis Europos valstybėmis.