Teisingumo ministras viešai suklaidino visuomenę dėl notarų atlyginimų tvirtinimo tvarkos

Teisingumo ministerija visuomet savarankiškai tvirtindavo notarų paslaugų įkainius, o priešingai teigiantis teisingumo ministras klaidina visuomenę.

Liepos 11-sios LRT televizijos naujienų laidos „Panorama“ reportaže apie Vyriausybės sprendimą teikti Seimui įstatymų pataisas, kuriomis siūloma atsisakyti notarų paslaugų įkainių derinimo su Lietuvos notarų rūmais, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė: „<...> dabartinė praktika rodo, kad tos kainos valstybė negalėjo patvirtinti tokios, kokia jai atrodė teisinga, reikėjo derinti su Antstolių ir Notarų rūmais, ko pasekoje kainos visuomet didėdavo“ (kalba netaisyta).

„Akivaizdu, kad pareigas neseniai pradėjęs eiti naujasis teisingumo ministras dar nesusipažino su savo vadovaujamos institucijos patirtimi arba pasisakydamas vadovavosi nepatikimais šaltiniais. Pastaruosius šešerius metus, kai galioja atitinkamos Notariato įstatymo nuostatos, visi buvę teisingumo ministrai išskirtinai savarankiškai tvirtino notarų paslaugų įkainius, atlikę įstatymu numatytus suderinimo su Finansų ministerija ir Notarų rūmais formalumus, net kai notariatas pateikdavo kitokius siūlymus“, - sako Klaipėdos notaras, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Notarų savivaldos vadovas pabrėžė, kad nuo 2012 metų, kai Notariato įstatyme Seimo Teisės ir teisėtvarkos siūlymu atsirado nuostata derinti notarų paslaugų įkainius su Notarų rūmais, jie nė karto nebuvo didinami.

„Per minėtąjį laikotarpį ankstesnių Vyriausybių ministrai, vadovaudamiesi savo kompetencija, kelis kartus patvirtino įkainius už naujus įteisintus notarinius veiksmus bei keletu atveju sumažino notarų įkainius, įvesdami maksimalią ribą, vadinamąsias lubas. Buvo atvejų, kai įstatymu numatyto derinimo metu Notarų rūmai siūlė vieno ar kito įkainio dydžio projektus, tačiau ministerija jiems nepritardavo. Tai patvirtina ne tik teisingumo ministrų sprendimai, bet ir išlikęs ministerijos ir Notarų rūmų oficialus susirašinėjimas“, - sakė M. Stračkaitis.

Notariato įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad notaro atlyginimo dydžius (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsižvelgdama į Notariato įstatymo 191 straipsnyje nurodytus šešis notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus, suderinusi ne tik su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, bet ir su Lietuvos notarų rūmais, įsigaliojo 2012 m. balandžio 28 d.

Po šio Notariato įstatymo pakeitimo įsigaliojimo notarų atlyginimo dydžiai, teisingumo ministro patvirtinti dar 1996 metais, iš esmės peržiūrėti nebuvo. Nuo 2012 m. balandžio 28 d. Laikinieji dydžiai buvo keisti ir (ar) pildyti šešis kartus.

Pažymėtina, kad trimis atvejais, Teisingumo ministerijai pateikus projektus dėl notaro atlyginimo dydžių (dėl notaro atlyginimo dydžio už mažosios bendrijos steigimą nustatymo, dėl atlyginimo dydžių perskaičiavimo į eurus ir dėl notarinių veiksmų, kuriuos notarai turėjo pradėti atlikti nuo 2016 m. sausio 1 d.), Lietuvos notarų rūmai pastabų ir pasiūlymų jiems neturėjo. Taigi, buvo patvirtinti būtent tokie dydžiai, kokie ir buvo pasiūlyti Teisingumo ministerijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo ministerija ne visada atsižvelgdavo į Notarų rūmų pateikiamus pasiūlymus ir pastabas dėl Laikinųjų dydžių pakeitimo, pvz., 2014 m. gruodį teisingumo ministras patvirtino kitokį nei siūlė Notarų rūmai atlyginimo dydį už vekselio patvirtinimą.

Lietuvos notarų rūmai pabrėžia, kad notariato veiklos reglamentavimas yra išskirtinė įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių prerogatyva ir notarai vykdė, vykdo ir vykdys esamus ir būsimus įstatymus ir kitus teisės aktus.

Pranešimą paskelbė: Lietuvos notarų rūmai
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2018-07-13 09:00
Teisėsauga, teisėtvarka, Politika
pasidalinti
atgal