Seime paminėtas Lietuvos ir Lenkijos valstybių draugystės 25-metis

Seime paminėtas Lietuvos ir Lenkijos valstybių draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 25-metis. Šią sutartį 1994 m. balandžio 26 d. Seimo rūmuose pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Valensa (Lech Wałęsa).

Seimo posėdyje apie jos reikšmę kalbėjęs Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis pabrėžė, kad tai buvo naujų bendražmogiškų ryšių tarp abiejų tautų pradžia. „Lietuva ir Lenkija 1994 m. Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartimi atvertė naują puslapį savo ilgoje, pilnoje įspūdingų pasiekimų ir skaudžių pralaimėjimų, dvišalių santykių istorijoje. Sutartis paskatino pažinti vieniems kitus iš naujo“, – sakė V. Pranckietis. Pasak parlamento vadovo abiejų mūsų valstybių vadovai, derybininkai ir diplomatai nepaprastai sudėtingos tarptautinės aplinkos sąlygomis, vis dar esant sovietinei kariuomenei mūsų teritorijose, sugebėjo atrasti tai, kas gali mus vienyti, ir susitarti dėl to, kokiomis vertybėmis grįsime savo santykius ateityje, nes tarpusavio santykius tiesiog privalome palaikyti geriausius.

Džiaugdamasis minimomis Lietuvos ir Lenkijos NATO ir ES narystės sukaktimis Seimo Pirmininkas ragino ir toliau sau kelti pačius aukščiausius tikslus. „Galime manyti, kad svarbiausi tikslai jau yra pasiekti. Tačiau istorija mus moko – atsipalaiduoti nevalia ir būtina sau kelti pačius aukščiausius tikslus. Jei ir ne viską pavyksta pasiekti iš karto, esame bendrame kelyje ir tik nuo mūsų priklauso, kokią mūsų šalių ateitį užtikrinsime“, – akcentavo Seimo vadovas V. Pranckietis.

Lenkijos Senato Pirmininkas Stanislavas Karčevskis (Stanislaw Karczewski) atkreipė dėmesį, kad 1994 m. sutartis yra dažnai kritikuojama, kaip neveiksminga, neužtikrinanti lenkų teisių Lietuvoje. Jis ragino nesuteikti priešams instrumentų nuodyti Lenkijos ir Lietuvos santykius. Lenkijos Senato vadovas apgailestavo ir kvietė spręsti švietimo problemas, vardų ir pavardžių rašymo klausimus. Pasak svečio, Lietuvos lenkai ir toliau negali užrašyti savo pavardžių originaliu skambesiu, nei naudoti originalių topografinių pavadinimų lenkų kalba, nors tomis teisėmis džiaugiasi lietuviai Lenkijoje.

Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas minėjimo dalyviams priminė šios sutarties rengimo aplinkybes. Jo nuomone, ši sutartis atvėrė plačias galimybes politiniam, ekonominiam, prekybiniam, kultūriniam ir kitokiam bendradarbiavimui. „Mes tapome priimtinesni besivienijančiai Europai, kuriai nebuvo reikalingi du besivaidijantys kaimynai. Ir labai greit mes tapom ir NATO (tiesa, Lenkija keleriais metais anksčiau), ir Europos Sąjungos nariais. Išsiplėtė ekonominiai-prekybiniai ryšiai. Ėmėm įgyvendinti bendrus strateginius projektus“, – sakė Č. Juršėnas.

Seimo narių laikinosios Gegužės 3-iosios grupės pirmininko Andriaus Kubiliaus nuomone, ši sutartis atvėrė mums duris peržengti mūsų pačių, ir lietuvių, ir lenkų istorinius psichologinius kompleksus. „Kartais man atrodo, kad Lenkijos pusei pavyko lengviau išsivaduoti iš savų istorinių-psichologinių kompleksų. Intuityviai jaučiu, jog mes Lietuvoje vis dar laukiame savojo „Giedroico“ momento, kad pagaliau taip pat galėtume susigrąžinti sau žymiai platesnę ir objektyvesnę savo istorinės tapatybės savivoką. Tam šiame Seime ir susibūrėme į Gegužės 3-iosios grupę, kad padėtume patys sau tą platesnę savivoką susigrąžinti. Be tokios platesnės savivokos, ko gero, ir „w“ problemos negalime išspręsti“, – tvirtino A. Kubilius.

Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės įsitikinimu, šios sutarties nuostatos ir prieš 25 metus, ir šiandien vertinamos kaip pažanga tolesniems abiejų valstybių tarpusavio politiniams, ekonominiams ryšiams, saugumui, savitarpio pagalbai ir paramai regione bei tarptautinėje politinėje arenoje. Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje tai vienintelis galiojantis teisės aktas, kuriuo šalys labai konkrečiai įsipareigoja paisyti lenkų ir lietuvių tautinių mažumų teisių apsaugos nuostatų, principų ir standartų.

R. Tamašunienė išreiškė viltį, kad „25-osios sutarties metinės, abiejų valstybių bendradarbiavimo, draugiškų santykių, bendrų prioritetų ir siekiamybių pasirašymo iškilmės taps ne tik atšilusių ar naujai perkrautų santykių etapu ateinantiems penkeriems metams, bet sumažins ketvirtį amžiaus sprendžiamų problemų bagažą“.

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimas
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2019-04-25 12:39
Tarptaut.santykiai, Politika
pasidalinti
atgal