2019 m. rugsėjo 17 d. pranešimas žiniasklaidai

Viešojoje erdvėje dažnai matome AB Lietuvos pašto informaciją apie tinklo atsinaujinimą, apie skiriamas lėšas Lietuvos paštui priklausančių pastatų modernizavimui, apie gerėjančias Lietuvos paštininkų darbo sąlygas. Akivaizdu, kad pašto vadovams už viešuosius ryšius būtų galima rašyti aukščiausią balą, tačiau darbuotojų nuotaikos atspindi ką kitą. Jau kurį laiką stebiu ir domiuosi AB Lietuvos pašto veikla regionuose. Dar vakar susitikau su AB Lietuvos pašto Biržų laiškininkėmis, išgirdau jų skaudulius ir lūkesčius. Abejoju, ar tai žino jų vadovybė.

Laiškininkės pasidžiaugė, kad žmonėms, ypač pagyvenusiems, esančios labai reikalingos. Jos ne tik išvežioja pensijas, pristato spaudą, priima mokesčius, bet dažnai yra vienintelis žmogus, aplankantis atokioje kaimo sodyboje gyvenančius senukus. Žmonės, ypač vieniši, nori pasikalbėti, prašo pabūti nors kelias minutes, deja, laiškininkė turi skubėti, nes klientui aptarnauti skirtas laikas yra neprotingai trumpas. Taigi laiškininkės kaimuose ne tik išnešioja pensijas ar spaudą, bet atlieka ir socialinę funkciją – prašomos nuperka ir atveža vaistų, duonos, kitų maisto produktų, pabendrauja su vienišais žmonėmis. Siūlau pašto vadovybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei savivaldybėms ieškoti sprendimo dėl papildomo apmokėjimo laiškininkėms už socialinę funkciją, pagalbą ir paslaugas senoliams, neįgaliesiems.

Biržų laiškininkės, darbe važinėjančios nuosavais automobiliais, dalį kuro sąnaudų, kaip ir darbui naudojamų nuosavų automobilių remontą, apmoka iš savo varganų atlyginimų, kurie yra 300–400 eurų į rankas. Kada jos bus aprūpintos pašto transportu, moterys nežino, nes terminai vis keliami tolyn. O žadėti orūs atlyginimai, pasak laiškininkių, padidėjo tik apie 20 eurų nuo šių metų sausio 1 dienos, tuo atlyginimų kėlimas ir baigėsi.

Neseniai Biržų rajono spaudoje Lietuvos pašto Tinklo direktorius Jonas Sadauskas džiaugėsi suremontuota ir moderniai sutvarkyta klientų aptarnavimo sale Biržuose, bet nepaminėjo, kokioje salėje ir kokiomis sąlygomis dirba laiškininkės. Nešildomoje, nevėdinamoje patalpoje prie nepritaikytų tam baldų moterys dirba tol, kol išskirsto laiškus, spaudą, atlieka kitus būtinus darbus prieš išvykdamos į savo aptarnaujamas teritorijas. „Labai norėtume, kad nors vienas iš AB Lietuvos pašto vadovų praleistų darbo dieną kartu su mumis, pamatytų, kur ir ką reikia pertvarkyti, kad mes, neseniai gražiai pavadintos moderniomis „Ateities laiškininkėmis“, galėtume dirbti oriai ir visas savo jėgas atiduotume žmonėms, kurie mūsų laukia“, – kalbėjo sutiktos laiškininkės.

Laiškininkas šiandien kaimuose ne tik pašto, pensijų išnešiotojas, bet faktiškai ir socialinis darbuotojas, todėl Susisiekimo ministerijai, AB Lietuvos paštui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, savivaldybėms kartu reikia ieškoti, kaip skatinti ir įteisinti jau dabar laiškininkų atliekamas socialines funkcijas ir už šį darbą skirti atitinkamą užmokestį.