Seimo nario B. Matelio pranešimas: parlamentaro kreipimasis į susisiekimo ministrą J. Narkevičių

2019 m. spalio 7 d. pranešimas žiniasklaidai 

Šių metų rugpjūčio pradžioje Vilniaus apygardos teismas atmetė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos beveik 2 mln. eurų ieškinį 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarui Eugenijui Gentvilui.

Direkcija kaltino buvusį Valstybinio jūrų uosto vadovą E. Gentvilą, kad šis aplaidžiai atliko savo pareigas ir dėl to valstybinei įmonei buvo padaryta beveik 2 mln. eurų žala, nes esą netinkamai buvo vykdomos su bendrovėmis „Klaipėdos hidrotechnika“, „Strabag Wasserbau GmbH“ ir „Rohde Nielsen A/S“ pasirašytos rangos sutartys.

Vilniaus apygardos teismo išdėstyti argumentai, keisti sutapimai pateikiant ieškinį ir kitos aplinkybės leidžia manyti, kad šia byla buvo siekiama tik politinių tikslų – neteisėtomis priemonėmis sumenkinti politiko E. Gentvilo reputaciją, o galbūt net priversti elgtis prieš savo, kaip politiko, valią.

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Susisiekimo ministerijos žinioje. Dabar jau buvęs uosto vadovas Arvydas Vaitkus, pradėjęs niekuo nepagrįstą E. Gentvilo teisinį persekiojimą, padarė valstybinei įmonei 55 tūkst. eurų žalą. Tokią sumą sudaro abiejų pusių bylinėjimosi išlaidos ir žyminis mokestis. Sumokėti visą šią sumą, teismo sprendimu, teks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Todėl prašau Jūsų, gerbiamas ministre, imtis veiksmų, kad ši valstybinei įmonei padaryta žala būtų išieškota iš žalos padarymo kaltininko A. Vaitkaus. Valstybinių įmonių vadovai demokratinėje šalyje neturėtų be jokio pagrindo persekioti jiems neįtikusių politikų ir naudoti tam valstybės pinigus.

Norėčiau priminti, kad pretenziją dėl neva uostui padarytos žalos, E. Gentvilas gavo dar 2016 metų birželio mėnesį. Buvo sukeltas politinis ažiotažas, o pats A. Vaitkus tais pačiais metais siekė tapti Seimo nariu. Net ir gavęs neigiamą E. Gentvilo atsakymą, uosto vadovas iš karto nesiėmė veiksmų, siekiant prisiteisti neva E. Gentvilo padarytą žalą. Ieškinį teismui A. Vaitkus padavė praėjus dar dvejiems metams, prieš savivaldybių tarybų rinkimus, kuriose A. Vaitkus siekė Klaipėdos mero posto. Akivaizdu, kad šią istoriją dabar jau buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas A. Vaitkus visais atvejais išnaudojo tik prieš jam svarbius rinkimus, siekiant politinių tikslų save parodyti kaip principingą vadovą, o kitus menkinant ir galimai šantažuojant.

Norėčiau pacituoti ir kai kurias ištraukas iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinys prieš E. Gentvilą buvo atmestas.

Tuo metu toje situacijoje atsakovas (E. Gentvilas – mano pastaba), kaip rodo bylos medžiaga, priimdamas sprendimus vykdant gilinimo sutartį, vadovo pareigas vykdė rūpestingai ir atsakingai, rinko ir analizavo informaciją, vadovavosi ne tik atsakingų ieškovo darbuotojų (šiuo atveju uosto specialistų – mano pastaba) išvadomis, bet ir trečiųjų asmenų išvadomis ir ekspertiniais siūlymais, todėl visi atsakovo sprendimai vertintini kaip teisėti ir priimti veikiant geriausiais ieškovo interesais.

Beje, kaip pastebėjo teismas, uostui vadovauti pradėjęs A. Vaitkus irgi laikėsi tokios pačios nuomonės, kaip ir prieš tai buvęs vadovas E. Gentvilas. Pats A. Vaitkus siekė bylinėtis su neva nesąžiningais rangovais ir tame ginče rėmėsi tais pačiais argumentais, kaip ir anksčiau tai darė E. Gentvilas. Vadinasi, A. Vaitkus puikiai suprato, kad uostas neturėtų mokėti pinigų už esą neatliktus darbus, pats siekė ginčo teisme, o kai bylą pralaimėjo, visą kaltę dėl to pralaimėjimo bandė suversti E. Gentvilui. Tokia veidmainystė tik patvirtina, kad A. Vaitkus, būdamas valstybinės įmonės vadovu, aktyviai kišosi į politiką, keitė savo nuomonę pagal politinių rinkimų kalendorių, neleistinai manipuliavo įvairiais faktais ir teikė ieškinius, kurie neturėjo nieko bendra su sveiku protu.

Taigi ši aplinkybė paneigia ieškovo teiginį, kad atsakovas (E. Gentvilas – mano pastaba) buvo neapdairus ir nerūpestingas, kadangi ir naujai paskirtas  ieškovo vadovas šioje situacijoje elgėsi lygiai tai pat, o ieškovas laiko, kad naujasis vadovas A. Vaitkus elgėsi tinkamai ir buvo rūpestingas. Priešinga išvada būtų neteisinga ir nelogiška, nes neįmanoma, kad toks pat elgesys vienu metu būtų ir apdairus bei rūpestingas (A. Vaitkaus) ir neapdairus bei nerūpestingas (E. Gentvilo).

Gerbiamas ministre, dar būtų galima svarstyti, ar E. Gentvilas elgėsi teisingai, o galbūt teismui pritrūko įrodymų ir todėl jį išteisino. Tačiau priimdamas sprendimą šioje byloje teismas net nedvejodamas kelis kartus pagyrė E. Gentvilą už atidumą ir apdairumą. Kaip gali taip akivaizdžiai nesutapti ieškinį valstybinės įmonės vardu teikusio A. Vaitkaus ir teismo vertinimai? Tai tik patvirtina, kad byla buvo fiktyvi, absurdiška ir niekinė nuo jos pradžios, o ieškinio teikimas buvo iš anksto suplanuota politinė akcija, finansuota valstybės lėšomis.

Uosto sutartis su vienu iš rangovu „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių – įmonei buvo paskelbtas bankrotas, jos sąskaitos buvo areštuotos ir antstoliai draudė uostui mokėti pinigus. Be to, „Klaipėdos hidrotechnika“ pačiam uostui buvo skolinga 9 mln. litų (2,6 mln. eurų), kurių dėl bankroto jis būtų neatgavęs. Negana to, šios įmonės vadovas P. Jurgutis bandė įbrukti E. Gentvilui 200 tūkst. litų  kyšį už tai, kad jis neteisėtai paveiktų tiesioginių derybų rezultatus P. Jurgučio įmonės naudai. E. Gentvilas pats kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl bandymo jį papirkti. Dar 2010 metų pabaigoje Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteisė P. Jurgutį dvejiems nelaisvės metams už bandymą papirkti.

Gerbiamas ministre, ar Jums nekelia abejonių A. Vaitkaus sprendimas vėliau persekioti buvusį uosto vadovą E. Gentvilą už esą neteisingus sprendimus „Klaipėdos hidrotechnikos“ ir kitų įmonių atžvilgiu?

Esu įsitikinęs, kad A. Vaitkus, būdamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovu, piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis, sukurpė savo politiniam oponentui iš esmės niekinį ieškinį, o sumokėti už šią aferą teks valstybės įmonei. Jeigu po šios istorijos Jūs nesiimsite veiksmų, kad tai daugiau nebesikartotų, tai panašūs niekiniai ieškiniai gali būti teikiami ir kitiems politikams ar jų artimiems žmonėms. Partijų valstybės įmonių vadovai nesirinks, persekios visus ir visų partijų atstovus, kurie tik trukdys tokių įmonių vadovams laimėti rinkimus.

Gerbiamas ministre, prašau Jūsų, kaip kuruojančio Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos veiklą, inicijuoti civilinį ieškinį buvusiam uosto vadovui A. Vaitkui ir priteisti iš jo uosto naudai 55 tūkst. eurų, kurie buvo išleisti persekioti E. Gentvilą. Tikiuosi, kad Jūsų autoritetas padės sustabdyti pasireiškusią savivalę valstybės įmonėje.

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2019-10-07 08:32
Politika, Kiti pranešimai
pasidalinti
atgal