VIEŠOJO SEKTORIAUS DARBUOTOJUS ATSTOVAUJANČIŲ ORGANIZACIJŲ KREIPIMASIS

Lietuvos Respublikos Prezidentui

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Viešojo sektoriaus darbuotojus atstovaujančių organizacijų

KREIPIMASIS DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS POLITIKOS

2019 m. gruodžio 9 d., Vilnius

2018 metų balandžio 12 d. viešojo sektoriaus darbuotojų organizacijos kreipėsi į Lietuvos visuomenę ir politikus dėl susidariusios kritinės padėties viešajame sektoriuje. Akcentavome nepakankamą viešojo sektoriaus finansavimą, sisteminio požiūrio trūkumą. Dėl itin menkų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų neužtikrinamas teikiamų paslaugų prieinamumas ir kokybė. 

Šio kreipimosi neužteko - viešojo sektoriaus darbuotojai buvo priversti atkreipti dėmesį į nebepakenčiamas darbo sąlygas protestais: 2018 metų balandžio 26 d. medikai surengė mitingą prie Seimo, tų pačių metų rugsėjo 17 d. kultūros darbuotojai mitingavo prie Vyriausybės, spalio 22 d. protestavo aktoriai, lapkričio 12 d. mokytojai paskelbė neterminuotą streiką ir lapkričio 28 d. užėmė ministerijos patalpas, o 2018 m. gruodžio 9 d. profesinės sąjungos surengė daugiatūkstantinį mitingą mokytojams paremti. Deja, to taip pat nepakako rezultatams pasiekti - šių metų rugsėjo 26 d. prie protestų prisijungė ir socialiniai darbuotojai, o lapkritį dėl nevykdomų pažadų - Lietuvos mokslininkai ir dėstytojai. Dėl šios priežasties gruodžio 5-6 d. buvo uždarytas Vilniaus universitetas. Statutiniai pareigūnai taip pat vis garsiau kalba  apie įsipareigojimų vykdymą padidinti pareigūnų darbo užmokestį įgyvendinant Programą 1000 ir gerinti jų tarnybos sąlygas, tokiu būdu užtikrinant statutiniams pareigūnams visas galimybes tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas ir pasiekti įstaigoms nustatytus tikslus.

Šiuo raštu dar kartą atkreipiame Lietuvos politikų ir visuomenės dėmesį į viešojo sektoriaus politikos problemas. Viešojo sektoriaus politikoje stokojama aiškaus prioritetų išdėstymo ir jų pagrindimo bei vykdymo/įgyvendinimo. Valdžios keliami tikslai ir siūlomi sprendimai dažniausiai nenuoseklūs ir neparemti jokia išsamia kaštų ir naudos analize. Valstybė neturi viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų strategijos. Esminiai strateginiai sprendimai paprastai priimami siaurose, neskaidriai sudarytose ir uždarai veikiančiose darbo grupėse. Dauguma suinteresuotųjų sistemos dalyvių į šiuos svarstymus neįtraukiami ir nesistengiama sužinoti jų pozicijos. Sprendimų motyvai dažnai yra neaiškūs, nepagrindžiant detalesniu jų poveikio įvertinimu. Sprendimų įgyvendinimas ir priežiūra lieka fragmentiški. Valstybė iki šiol nėra išplėtojusi aiškios ir visa apimančios atvirų duomenų politikos, kuri suteiktų galimybę visiems šalies piliečiams, kuriems rūpi tam tikra viešoji sistema ir jos raida, patiems laiku sužinoti ir įvertinti, kaip laikomasi priimtų sprendimų ir kokie šios sistemos veiklos rezultatai.

Mes savo pozicijų neišsižadame. Todėl reikalaujame Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Seimą atlikti šiuos neatidėliotinus darbus:

-     Parengti vieningą viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų strategiją bei pasiekti politinių jėgų susitarimą dėl viešojo sektoriaus prioritetų ir finansavimo.

-     Įgyvendinti realią mokestinės sistemos pertvarką, kuri leistų surinkti į valstybės iždą tiek lėšų, kiek vidutiniškai surenkama kitose panašaus į Lietuvą ekonominio išsivystymo Europos Sąjungos valstybėse narėse;

-     Atliekant mokestinės politikos ir kitas pertvarkas, taip pat sprendžiant, kaip panaudoti surinktas biudžeto lėšas, organizuoti viešus svarstymus, įtraukiant visų sistemos dalyvių ir svarbiausių pilietinių organizacijų atstovus;

-     Viešųjų politikų reformų klausimus nagrinėjančių darbo grupių sudėtis turi būti tinkamai subalansuota, protokolai – išsamūs ir visuotinai prieinami, o priimti sprendimai privalomai pagrįsti detaliu poveikio įvertinimu;

-     Pasitelkiant pažangiausias e-valdymo technologijas, sukurti veiksmingą atvirų duomenų politiką, leidžiančią kiekvienam piliečiui stebėti, kaip funkcionuoja esminės, valstybės gerovę užtikrinančios viešosios politikos ir kokie jų reformų rezultatai;

-     Skatinti ir auginti pilietinę visuomenę – ypač tais atvejais, kai didelės dalies žmonių (ar sistemos dalyvių) padėtis gali būti žymiai paveikta priimamų sprendimų, bet jie nėra pakankamai susiorganizavę, dėti visas pastangas, kad jų balsas būtų išgirstas;

-     Stiprinti viešųjų sistemų profesinių bendruomenių savivaldą ir užkirsti kelią tokioms reformoms, kurios tik didintų administracinę naštą ir plėstų biurokratines struktūras šiose sistemose be apčiuopiamos pridėtinės vertės;

-     Įgalinti Seimo kontrolieriaus tarnybą ir kitas centrines priežiūros institucijas kur kas veiksmingiau ir operatyviau tirti bet kokius aukštų valstybės pareigūnų piktnaudžiavimo ir neskaidraus valdymo atvejus, taip pat užtikrinti jų politinį nepriklausomumą.

Pabrėžiame, kad mes, skirtingų viešojo sektoriaus sričių darbuotojai, buvome ir esame vieningi, visi esame vienodai svarbūs ir tikimės vienodai atsakingų sprendimų, taip pat ir tvirtinant ateinančių metų valstybės biudžetų projektus. 

Nepalaikome valdančiųjų politikos, kuomet svarbūs visam sektoriui ir atskiroms jo sritims sprendimai yra aptariami ir/ar pasirašomi tik su keliomis, nuolankiomis profsąjungomis, nes tai yra skaldanti ir supriešinanti politika.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė

Lietuvos aktorių gildijos pirmininkas Daumantas Ciunis

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė

Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidentė Jūratė Tamašauskienė

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos pirmininkė, iniciatyvinės grupės „PaskutinisPrioritetas“ narė Rūta Žiliukaitė

Pranešimą paskelbė: Lietuvos medikų sąjūdis
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2019-12-09 10:47
Švietimas ir mokslas, Medicina, farmacija
pasidalinti
atgal