2020 m. kovo 4 d. pranešimas žiniasklaidai

Lietuvos miškininkų sąjunga 2020 m. kovo 20 d. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje (Liepų g. 1, Girionys, Kauno r. sav.) organizuoja konferenciją „Lietuviškoji miškininkystė: emocijos ir faktai“.

Seimo nariui kilo idėja padėti surengti konferenciją dėl visuomenėje formuojamos nuomonės, kad miškininkai yra nebe romantikai, puoselėjantys mūsų šalies miškus, o gamtos priešai dėl pelno siekiantys iškirsti visus Lietuvos miškus. Jau ne vienoje konferencijoje išsakyta ši miškininkų nuoskauda prašosi būti atidžiau išklausoma ir atitinkamai į ją sureaguojama.

Dvi miškininkų kartos savo sunkiu darbu sutvarkė karo nuniokotus Lietuvos miškus. Šalies miškingumas nuo 12,1 proc. išaugo iki 35,5 proc., tūris padidėjo beveik 4 kartus – 400 mln. m³, vidutinis medynų tūris šiuo metu yra 256 m³/ha, ir pagal šį rodiklį Lietuva užima dešimtą vietą Europoje ir 14 vietą pasaulyje.

Kalbant apie biologinės įvairovės išsaugojimą, galima įrodyti, kad niekas kitas miškuose jos taip gerai nesaugo kaip miškininkai. Net 36 proc. miškų patenka į įvairias saugomas teritorijas, registruotas saugomų teritorijų registre. Kasmet per visą Lietuvą miškininkai kirtavietėse palieka apie 150 tūkst. bioįvairovės medžių ir apie 80 tūkst. stuobrių.

Paimkite miškotvarkos projektus, prie kiekvieno jų yra kelių šimtų puslapių gamtosauginė ir rekreacinė dalys. Jose sužymėtos visos toje teritorijoje esančios gamtinės vertybės nuo Raudonojoje knygoje įrašytų augalų su radimviečių žemėlapiais iki gamtotvarkos priemonių valstybiniuose parkuose ir draustiniuose.

Taigi, keistoka kuomet skundžiamasi, kad nebėra kur gyventi geniams ir miškus ima gelbėti, kas tik netingi, kaip  architektai, menininkai, mokytojai, mokslininkai ir net lakūnai, steigiasi įvairios asociacijos.

Ar būtina dar plėsti saugomas teritorijas, rezervatus silpninant socialines, ekologines ir ekonomines miškų funkcijas. Diskusijose gimsta geresnis tarpusavio supratimas vedantis į tiesą. Kviečiame į konferenciją „Lietuviškoji miškininkystė: emocijos ir faktai“.

Renginio iniciatorius – Seimo narys Kęstutis Bacvinka.

Konferencijos programą galima rasti čia.