Koronaviruso pavojų ignoruojančios įstatymo pataisos vaistinėms bando primesti ir naudotų švirkštų surinkimo naštą. Šiomis dienomis LR Seime registruota Seimo narės Virginijos Vingrienės Farmacijos įstatymo pataisa, kuria numatoma Lietuvos vaistines apkrauti dar didesne administracine našta. Pagal šią pataisą iš gyventojų nebegaliojančius naikintinus vaistus surenkančios vaistinės turės priimti dar ir panaudotus švirkštus, pasibaigusio galiojimo vitaminus ir maisto papildus.
Siūlomoje įstatymo pataisoje visuomenės vaistinės privalės iš gyventojų nemokamai priimti minėtus naikintinus preparatus, juos sandėliuoti, o panaudotus švirkštus saugiai surinkti į tam specialiai skirtas dėžes.
Iki šiol vaistinės pasenusius vaistus priima teisės aktų nustatyta tvarka: duomenis kelia į atliekų apskaitos sistemą – registruoja (suteikia kodą), sveria, sandėliuoja ir saugo nemokamai, kol įmonė, laimėjusi LR sveikatos apsaugos ministerijos konkursą, jas paima. Vaistinės turi suformuoti lydraštį, paruošti atliekas išvežti.
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė teigia, kad tai didelė ir daug papildomo darbo reikalaujanti administracinė našta, už kurią vaistinėms nėra apmokama. Vaistinių darbą apsunkina ir tai, kad įmonė, pagal sutartį utilizuoti išvežanti naikintinus preparatus, juos surenka tik kas pusę metų. Sandėliuoti ir saugiai laikyti pasibaigusio galiojimo vaistus turi pačios vaistinės.
„Didžiausias iš vienos vaistinės išvežtas naikintinų vaistų kiekis – net pusė tonos. Priklausomai nuo vaistinės vietos, atliekų kiekis svyruoja nuo 100 iki 250 kg miestuose, o regionuose – apie 50 kg. Kasmet surenkamų atliekų kiekis didėja 1 tona. Realybė tokia, kad gyventojai atneša ne tik pasenusius ar nepabaigtus naudoti vaistus, ne tik tabletes, bet ir skysčių likučius. Skysčiai būna įvairaus dydžio talpose, jos neretai būna pažeistos ir tai ypač apsunkina sandėliavimą. Vaistinių patalpos tam tikrai nepritaikytos, taip pat jos nėra labai erdvios“, – pabrėžia D. Mikutienė.
Naująja įstatymo pataisa siekiama, kad vaistinės būtų atsakingos ir už maisto papildų ar vitaminų surinkimą. Tačiau šių gaminių galima įsigyti ir sporto klubuose, ir mažmeninės prekybos vietose. Kyla klausimas, kodėl atsakomybės naštą norima užkrauti tik vaistinėms? Be to, maisto papildai ir vitaminai yra Maisto ir veterinarijos tarnybos priskiriami maisto produktams, tad jų tvarkymas nereikalauja specialaus naikinimo ir nereikėtų švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų.
Lietuvos vaistinių asociacija mato pavojų ir vaistinėse surenkant naudotus švirkštus. Pasak D. Mikutienės, švirkštai yra itin pavojinga atlieka ir jų tvarkymo reguliavimas visai kitoks. Vaistinės negali jų priimti, nes tai sukelia didžiulį infekcijų pavojų. Švirkštai turi būti laikomi specialiuose konteineriuose, tad tai nei higieniška, nei etiška.
„Dėl koronaviruso dedamos visos pastangos dezinfekuoti patalpas, apsaugoti darbuotojus ir klientus, o šia pataisa bandoma primesti ir pavojingų atliekų surinkimo funkciją. Norime atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į nepelnytai vaistinėms didinamą administracinę sandėliavimo, registravimo ir saugojimo naštą. Taip pat pasigendame pagarbos vaistininko profesijai. Ne kartą prašėme suteikti vaistininkams daugiau galimybių teikti įvairias farmacines paslaugas gyventojams, atlikti vakcinacijos paslaugas, o vietoje to brukamas atliekų surinkėjo vaidmuo ir ypač dabar, kai yra tokia didelė koronoviruso grėsmė“, – kalbėjo pasipiktinusi Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė D. Mikutienė.