Penktadienį vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje, kurioje Europos Parlamento (EP) nariai Lietuvos žurnalistams atsakė į aktualius einamuosius klausimus, EP narys Juozas Olekas pabrėžė, kad vienas svarbiausių prioritetų šiuo metu - užtikrinti tiesioginę finansinę pagalbą žmonėms, siekiant gyventojų nepalikti skurde. Nors Lietuva šiuo metu laikosi Europos Sąjungos viduryje, valdančiųjų reakcija, įvedant apribojimus, buvo pavėluota ir neproporcinga.
Pandemijos metu būtina atkreipti dėmesį ir į ilgalaikes problemas - kaip sveikatos kompetencijos paskirstymas tarp ES bei šalių - narių ir nepakankamo dėmesio visuomenės sveikatos apsaugai - bei kovoti su kylančiomis problemomis, siekiant užtikrinti reikalingą pagalbą žiniasklaidai, kovoje su Europoje kylančiomis melagingomis žiniomis, tame tarpe ir apie COVID-19.
Lietuvos valdžios reakcija į COVID-19: neproporcinga ir pavėluota
„Lyginant nuogus skaičius, Lietuva ES kontekste atrodo ne blogai, bet stebint valdžios reakciją nuo pandemijos pradžios, ji buvo labai nenuosekli, rodos, kad neegzistavo jokia rimta strategija. Gal tai buvo susiję su tuo, kad kai infekcija pasiekė Lietuvą, nei S. Skvernelio nei A. Verygos nebuvo Lietuvoje, jie buvo kažkur išvykę. Reakcija, tuo tarpu, buvo vangoka ir abejotina - net ir mane jie suklaidino, sakė, kad nereikia nešioti kaukės, nors visą gyvenimą pasirodžius infekcijoms, plintančioms oro lašeliniu būdu, nešiojome kaukes. Nuo pat pradžių nebuvo skirta pakankamai dėmesio į šalį grįžtančių žmonių testavimui. Grįžtantiems į Lietuvą žmonėms buvo leista važinėti kur nori, žinoma, kad infekcija pradėjo plisti žaibiškai, o dabar laikomasi perspaustai griežtų, neracionalių priemonių. Reikia žymiai lanksčiau pažiūrėti į apribojimus, žinoma, išlaikant griežtas priemones pažeidžiamiausiose teritorijose, kaip slaugos ar globos namuose dėl amžiaus rizikos. Bet ten kur gyvenimas yra mažiau pavojingas, galėtume būti lankstesni. Kodėl negali turgūs miesteliuose vėl pradėti funkcionuoti, kai žmonės gali eiti į uždaras parduotuves?“, - teigia europarlamentaras Juozas Olekas.
Lietuva turi nedelsiant užtikrinti tiesioginę finansinę pagalbą gyventojams
„Mūsų siūlymas Lietuvoje jau buvo padarytas, kurį, manau, verta diskutuoti. Siūlome, kad valstybės pinigai tiesiogiai žmones pasiektų dabar, tą jau padarė JAV, kad žmonės Lietuvoje gautų 500 eurų sumą ir tada, jei turės galimybes, grąžintų. Tai būtų priemonė atpalaiduoti ir smulkiuosius verslus, nes už jų teikiamas paslaugas gyventojams reikės susimokėti. Jei suteiksime galimybes atsigauti verslui, bet nepadėsime žmonėms, jie tiesiog neleis pinigų, kadangi jų paprasčiausiai neturės. Tiek Europos, tiek Lietuvos mastu turėtume šią idėją kuo greičiau apsvarstyti ir tą sistemą įgalinti“, - teigė socialdemokratas.
Europos Sąjungos reakcija ir kylančios visuomenės sveikatos problemos
„Visos šalys, pasirašant Europos sutartį norėjo, kad sveikatos sritis liktų ES šalių - narių atsakomybe, bet, kai iškilo problema, visos šalys bando besti pirštais į ES. Manau, kad Europos Sąjungos reakcija buvo šiek tiek pavėluota, bet reikia suprasti, ypatingai konferencijos apie Europos ateitį kontekste, kad sveikatos srityje turime dirbti daug bendriau - bendradarbiauti viso bloko lygmeniu. Visuomenės sveikata, kuri šiuo metu yra palikta Europos Sąjungai, turėtų būti platinama ir gilinama. Šiai sričiai turėtų būti skiriamas ir didesnis finansavimas. Lietuvoje taip pat matėme nemažai ir antivakcininkų judėjimų, nukreiptų prieš skiepus. Tokios pat diskusijos girdėjosi ir iš valdančiosios daugumos atstovų Seime, jas išreiškė ir Sveikatos apsaugos ministras. Tad, akivaizdu, kad individualiai mes šių problemų spręsti negalime, infekciniai susirgimai tikrai nėra dingę, ypatingai virusiniai, ir norint, kad jie nesukeltų tokių pasekmių, kokias sukėlė šiuo metu, reikia bendrų pastangų. Turime finansuoti bendras skiepų problemas, mokslinius tyrimus, reikia ir, galbūt, visos Europos piliečių skiepijimo pagal vieną planą, kad tokia infekcija būtų užkardyta: tiek dabartiniu metu, kai nežinome ar sulauksime antrosios COVID-19 bangos, tiek žiūrint į ateitį“, - teigė EP narys Juozas Olekas.
ES finansinė pagalba šalims - narėms pandemijos metu
„Europa šiu metu siūlo įspūdingas lėšas ES šalims - narėms. Europos Parlamente jau pritarėme, kad visos finansavimo schemos taptų lankstesnės. Akivaizdu, kad pandemijos kontekstas turės įtakos ir kitam ilgamečiam ES biudžetui. Vakar vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime, rodos, lyderiai akivaizdžiai suvokė, kad bent ateinančius du ar tris metus pereiti nuo 1,2% iki 2% šalies - narės BNP indėlio lubų bus privalu. Kitas svarbus klausimas yra, kaip tos lėšos bus panaudotos. Šiuo metu turime susitelkti į ekonomikos atgaivinimą, bet ne tik: reali, tiesioginė pagalba žmonėms turi tapti prioritetu. Mūsų - Socialistų ir demokratų grupėje Europos Parlamente - diskutuojame kaip tos lėšos turi pasiekti skurdžiausius ir tuos, kuriems pinigų šiuo metu reikia labiausiai. Negalima aiškinti, kad turime laukti kol atsigaus ekonomika - žmonės ir iki atsigavimo turi turėti kažkokį pragyvenimo šaltinį“, - sakė socialdemokratas.
Žaliasis kursas turi likti ateinančio ES biudžeto prioritetu, o seni pažadai ūkininkams - išlaikyti
„Dėl staiga iškilusių ekonominių iššūkių, jokiais būdais negalime pamiršti Europos žaliojo kurso, nes tam tikra prasme jis yra veiksnys, siekiant suvaldyti trumpojoje perspektyvoje ekologijos ir sveikatos srities problemas, o ilgalaikėje - kovoti su ekologine krize, kurios padariniai taptų nepakeliamais. Asmeniškai šiuo metu dirbu dėl pasaulio miškų išsaugojimo, rengiu Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu, baigiame ieškoti kompromisų ir artimiausiu metu turėtume žengti pirmyn. Ruošiama ir Europos miškų strategija. Žinoma, šiame kontekste turime nepamiršti senų įsipareigojimų. Kitą savaitę EP žemės ūkio komitete vyks balsavimai dėl pereinamojo laikotarpio reglamento, skirto nustatyti paramos taisykles žemės ūkiui. Prisiminkime, kad per šį sukrėtimų laikotarpį, visi galėjome sveikai ir skaniai pavalgyti, kadangi ūkininkai nenustojo dirbti. Nuo pat kadencijos pradžios reikalaujame, kad būtų laikomasi senų pažadų ir, kad Lietuvos ūkininkai gautų vienodas tiesiogines (ne mažesnes, kaip šiuo metu) išmokas, be kurių pagalbos mūsų nepasiektų žemės ūkio produktai“, - teigė EP narys Juozas Olekas.
Žiniasklaidos laisvės ir stabilumo užtikrinimas, kova su melagingomis naujienomis
„Kai kurios pasaulio šalys ar nacionalistai bloko viduje bando sumenkinti Europos Sąjungos pastangas ir pagalbą žmonėms pandemijos metu, skleisdami didžiulį kiekį melagingų žinių. Nedelsdami teikėme siūlymus nuo Socialistų ir Demokratų grupės Lietuvos delegacijos, Europos Parlamente priėmėme ir rezoliuciją. Pabrėžiame ir reikalaujame, kad šiuo metu laisvos žiniasklaidos galimybė funkcionuoti, visoje Europoje, kuomet ji netenka didelių reklamos pajamų, yra gyvybingai reikalinga Europos demokratijai“, - teigia socialdemokratas Juozas Olekas.
Turime ruoštis ateičiai ir visuomenės sveikatą vertinti plačia
„Negaliu slėpti - tam tikros ES reakcijos buvo pavėluotos, todėl šalys narės griebėsi priemonių, kurios joms atrodė geriausios: buvo uždarytos sienos, dėl to pradėjo strigti medicininės įrangos ir higienos priemonių patekimas į šalis. Žinoma, pakankamai greitai, kai ES aktyvavo tam tikrus mechanizmus, kaip žaliuosius koridorius, situacija pagerėjo. Bet turime pagaliau kelti klausimą apie sveikatos srities atsakomybės ribas. Jei gydymas yra paliktas šalims - narėms, tai jos ir bandė reaguoti į kylančią pandemiją. Visuomenės sveikatos stebėjimas, ar epidemiologinė žvalgyba, kur būtų galima bendrai kaupti informaciją apie visuomenės sveikatą ES lygiu, yra ypatingai svarbi diskusija. Šalys - narės neturi tokių galimybių, kiekviena valstybė to daryti individualiai negalės. Ateičiai, visuomenės sveikatą turime pradėti suvokti plačiau ir daugiau atsakomybių perduoti ES, ne tik infekcijų, bet ir retų susirgimų atveju. Kai šalys nėra pajėgios tvarkytis, turėtume kliautis europiniais pajėgumais“, - sakė EP narys.