2020 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Atsižvelgdama į žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą atsakymą Seimo Antikorupcijos komisijai ir darbo grupės surinktus duomenis, Seimo Antikorupcijos komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl milijonus eurų jau kainavusio, tačiau taip ir nepabaigiamo Greitosios medicinos pagalbos (GMP) integravimo į Bendrojo pagalbos centro (BPC) sistemą projekto. Komisijos pirmininko liberalo Ričardo Juškos nuomone, toks galimai nusikalstamas Sveikatos apsaugos ministerijos neveiklumas leidžia milijonams mokesčių mokėtojų eurų atsidurti apsukrių privatininkų kišenėse.

Daugiau nei dešimtmetį užsitęsusio Greitosios medicinos pagalbos integravimo į Bendrojo pagalbos centro sistemą projekto narpliojimo ėmėsi ir Seimo Antikorupcijos komisija.

„Lietuva dar 2004 m. nusprendė pereiti prie bendrojo pagalbos numerio 112. Ir vienintelė tarnyba, iki šiol neprisijungusi prie BPC sistemos – GMP. Premjeras Saulius Skvernelis, dar būdamas vidaus reikalų ministru, tokį elgesį vadino sabotažu, tačiau jo vadovaujamai Vyriausybei irgi sunkiai sekasi įgyvendinti šį projektą – dabar jo įgyvendinimas nukeltas į 2021 m. pabaigą, t. y. jį turės užbaigti jau kita Vyriausybė. Prisiminsiu, kad 2017 m. kovo 13 d. Vyriausybė savo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“  įsipareigojo pereiti prie BPC ir bendro pagalbos Nr. 112, tačiau atsakingos Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos ir toliau tęsia prieš tai buvusių Vyriausybių neveiklumo tradicijas šioje srityje. Kol dabartinė Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija šiuo klausimu tik imituoja darbą, privačios bendrovės ir toliau milijonais eurų tuština šalies sveikatos apsaugai skirtą fondą“, – teigia Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas R. Juška.

Komisijos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad dėl tikro ar tariamo privačių, programinę įrangą GMP tiekiančių bendrovių konflikto, įkaite yra virtusi visa šalies sveikatos apsaugos sistema. Dėl to ne tik lėtėja būtinosios medicinos pagalbos teikimas žmonėms, bet viešieji šalies finansai dosniai keliauja į apsukrių privatininkų kišenes. Pažymėtina, kad nekokybiškos paslaugos finansuojamos nesuprantamai dosniai, kai pavyzdžiai rodo, kad kokybiškų paslaugų teikimui pakanka daug mažesnių lėšų, o kai kurios paslaugos yra apskritai nemokamos ir GMP nekainuoja nieko. Susidaro įspūdis, kad beveik dešimtmetį valstybė labiau rūpinasi keleto privačių akcininkų pajamomis, o ne pigių ir kokybiškų paslaugų teikimu pacientams. O kai kurie „atsitiktiniai“ sutapimai Sveikatos apsaugos ministerijos ir GPM dispečerinėms programinę įrangą tiekiančių bendrovių akcininkų  veiksmuose ir pozicijose – tiesiog šokiruoja.

„Naujausias LRT tyrimų skyriaus atskleisti faktai rodo, kad nesveikai konkurencijai dėl milijoninių sveikatos apsaugai skirtų pinigų nebesvarbi net pandemija, kuomet balandžio pradžioje daliai GMP stočių nustota teikti dalį duomenų į jų naudotas informacines sistemas, nesibodint į pavojų statyti net žmonių gyvybių. Toks galimai nusikalstamas chaosas GMP sistemoje ir dešimčių milijonų eurų taškymas privalo būti kuo greičiau sustabdytas“, – įsitikinęs Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas R. Juška.