2020 m. birželio 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovė, Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė įregistravo įstatymo pataisas, kurios numato žuvų išteklių išsaugojimą ir atkūrimą vidaus vandenyse perduoti Aplinkos ministerijai.

Pokyčiai reikalingi, nes žuvų ištekliai šalies vidaus vandenyse mažėja, jų atkūrimas ir atkūrimo kontrolė vykdoma neefektyviai, neužtikrinami tausojančios žvejybos principai.

„Žuvis yra natūralus gamtos išteklius, kurį pirmiausia reikia vertinti vadovaujantis gamtosauginiu požiūriu, o ne ūkiniu ar ekonominiu“, – teigia A. Gedvilienė.

Šiuo metu už žuvų išteklių atkūrimą ir įžuvinimą yra atsakinga Žemės ūkio ministerija, kuri tuo pačiu yra atsakinga ir už žuvininkystės ekonominę naudą, žuvų perdirbėjų ir vartotojų interesus. Tai yra svarbi šalies ūkio dalis, kuri turi būti vykdoma, tačiau ekonominės naudos siekimas neturi būti įgyvendinamas gamtos sąskaita. Todėl siūloma perskirstyti Žuvininkystės įstatyme ministerijoms priskiriamas funkcijas – atsakomybė už žuvų išteklių išsaugojimą ir atkūrimą vidaus vandenyse numatoma Aplinkos ministerijai, o funkcijos, susijusios su ūkine ir ekonomine žuvininkystės sektoriaus veikla – Žemės ūkio ministerijai.

Pasak A. Gedvilienės, „žuvininkystės sektorius vis dažniau patenka į politinę darbotvarkę – tam įtaką turėjo ir pastarųjų metų įvykiai: tarša Kuršių mariose, Šilavoto ūkio panaikinimas, paviešinta informacija apie Žuvininkystės tarnyboje dangstomus skandalus, visuomenininkų ir žvejų mėgėjų nuolat keliami klausimai ir viešinama informacija apie fiksuojamus pažeidimus. Laikas peržiūrėti šį sektorių, jo valdymą, o funkcijas, susijusias su žuvų išteklių gausinimu ir priežiūra vidaus vandenyse, pavesti Aplinkos ministerijai“.

Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad žuvininkystės sektorius šalyje keičiasi. Sparčiai populiarėja mėgėjiška žvejyba, kuri plėtoja tausojančios žvejybos principus, o žvejų mėgėjų per metus sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą septynis kartus didesni nei verslinės žvejybos atstovų (2019 m. duomenimis). Todėl reikalinga peržiūrėti verslinės žvejybos įtaką žuvų ištekliams vidaus vandenyse ir įsiklausyti į mėgėjiškos žūklės atstovų argumentus.

Visuomeninės organizacijos „Lašišos dienoraštis“ narių nuomone, „Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija yra skirtingų tikslų, uždavinių siekiančios bei skirtingas strategijas vykdančios institucijos. Priimant bendrus ir konstruktyvius sprendimus, dažnai kyla prieštaravimai, kardinaliai išsiskiria nuomonės, tam tikrose srityse yra matomas kompetencijų trūkumas, o vykstančios diskusijos veda į aklavietę dėl skirtingų prioritetų. Pažymėtina, kad Žemės ūkio ministerija dažnai skatina ir palaiko verslą, tačiau ne gamtos apsaugą, racionalų išteklių vartojimą. Labai svarbu kuo greičiau ne tik formaliai, tačiau realiai įgalinti Aplinkos ministeriją vienašališkai spręsti su gamtosauga susijusius teisės aktų pakeitimus, be Žemės ūkio ministerijos pritarimo“.

Įstatymo projektą pasirašė Seimo nariai Aistė Gedvilienė, Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulius Saudargas, Andrius Mazuronis ir Linas Balsys.