Seimo Žmogaus teisių komiteto pranešimas: vaiko teisių apsaugos reforma – neliko baimės atsiverti, dabar galima judėti į priekį

2020 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Birželio 10 d. posėdyje, vykdydamas parlamentinę kontrolę, Žmogaus teisių komitetas aiškinosi, ar vaiko teisių apsaugos reforma pasiteisino, ar vaikai dabar yra saugesni.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė pažymėjo, kad reformai dar tik dveji metai, todėl daugelis uždavinių yra sprendžiami. Jos nuomone, šiuo metu pasiekta, kad neliko baimės atsiverti ir matyti vaiko teisių apsaugos spragas.

Pasak vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, reforma buvo gyvybiškai reikalinga.

Laikotarpiu iki reformos buvo 60 savivaldybių, „atskirų kunigaikštysčių“ su atskiru požiūriu į vaiko teises, skirtinga filosofija. Šiuo metu vaiko teisių apsaugos sistema vienodėja, tačiau kai kurie žmonės savo senų įsitikinimų dar nelinkę keisti. Kitas klausimas – ką dabar gali savivaldybė pasiūlyti šeimai ir vaikui? E. Žiobienė sakė, kad vaiko teisių specialistas turi aiškiai pasakyti, ko reikia vaikui, ir tokia konkreti paslauga jam turi būti teikiama. Kontrolierė apgailestavo, kad dažnu atveju savivaldybė teikia šeimai tokią paslaugą, kokią turi galimybę pasiūlyti. Vyresnio amžiaus vaikai nori paslaugų savo amžiaus žmogui, o ne kūdikiui. Juk paslauga kūdikiui neatlieps paauglio poreikio.

E. Žiobienė taip pat pabrėžė pagalbos tėvams poreikį juos šviečiant. „Uždraudė smurtą – nebežinome ką daryti su vaikais“, – kalbėjo kontrolierė. Taigi yra būtina paslauga, mokanti auklėti vaiką be diržo. Viceministrė papildė E. Žiobienę atkreipdama dėmesį į tai, kad savivaldybių specialistai dar neturi pakankamų gebėjimų atpažinti vaiko poreikius. Pasak jos, bėdų yra su globos kokybe, tačiau didžiausia problema sietina su psichologais ir priklausomybės specialistais – jų trūksta.

Dėl gebėjimo pagelbėti tėvams auklėti vaikus kalbėjo ir Seimo nariai. Pasak Zenono Streikaus, absoliuti vaiko laisvė nėra vaiko teisės, vaiko norai ir poreikiai nėra tapatu. Andrius Navickas pažymėjo, kad paslaugos turi būti teikiamos visai šeimai, tačiau šeimos gynėjai neturėtų pamiršti, kad šeimą sudaro individai su savo orumu ir individualiais poreikiais. Pasak Seimo nario, negalima priešinti vaiko individualių poreikių ir interesų su šeimos institutu, kaip vertybe. A. Navickas kalbėjo ir apie specialiųjų poreikių vaikus – ne visi tokie vaikai geriausiai jaučiasi dirbtinai integruojami bendrojo lavinimo mokyklose. Taigi, Seimo nario nuomone, negalima skubėti uždarinėti specialiųjų mokyklų, kur vaikas galimai jaus mažesnę atskirtį ir nebus žeminamas jo orumas. A. Navickas pažymėjo, kad mokykla pirmiausia yra švietimo įstaiga, o ne socialinė institucija, todėl reikia jos veiklą organizuoti taip, kad galėtų tinkamai atlikti jai būdingas funkcijas.

Statistinius duomenis apie vaiko teisių apsaugos pažeidimus 2019 metais pristatė posėdyje dalyvavusi Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. Jos pateiktais duomenimis, 20 proc. gautų skundų dėl vaiko teisių pažeidimų nepasiteisino, 15 proc. išaugo nustatytų smurto atvejų prieš vaikus lyginant su 2018 metais. Tačiau direktorė pastebėjo, kad žmonės jau geba atpažinti smurto ar kitų vaiko teisių pažeidimų atvejus ir į juos reaguoti. Dauguma vaikų smurtą patiria artimoje aplinkoje. Fizinį smurtą daugiau patiria berniukai, seksualinį – mergaitės (dažniausiai 10–14 metų amžiaus). Vaikų, netekusių tėvų globos, atvejų labai sumažėjo. Tačiau žmonės linkę ir toliau globoti vaikus iki dešimties metų, vyresniems vaikams rasti globėjus yra sudėtinga. Praėjusiais metais buvo įvaikinti 75 vaikučiai.

Prioritetiniais Tarnybos tikslais I. Skuodienė įvardijo paslaugų užtikrinimą savivaldybėse, taip pat švietėjišką veiklą.

Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik atkreipė dėmesį, kad labai svarbu kiekvienam Seimo nariui domėtis paslaugomis ir kitais vaiko teisių apsaugos dalykais „savose“ savivaldybėse. Ir tai yra būtina ne tam, kad kritikuotum, o tam, kad būtų identifikuotos problemos, kuriose reikalinga pagalba ir sprendimai.

 Parengė ir daugiau informacijos suteiks Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja

Eglė Gibavičiūtė, tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt

 

 

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2020-06-11 08:01
Socialinė sauga, Politika
pasidalinti
atgal