2020 m. rugsėjo 10 d. pranešimas žiniasklaidai
Prasidedant Seimo rudens sesijai Socialinių reikalų ir darbo komitetas gilinosi į padėtį šalies darbo rinkoje atsižvelgiant į šių metų pradžioje šalyje susiklosčiusiais aplinkybes dėl COVID-19 pandemijos. Po ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo registruotas nedarbas išaugo 5 proc. ir šiuo metu siekia 13,9 proc. Išaugęs nedarbo lygis atitinkamai pareikalavo ir didesnių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (VSDF) išlaidų.
Posėdyje dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pažymėjo, kad esama padėtis, palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, nėra bloga, o ją suvaldyti padėjo šį pavasarį Seimo priimtas ekonomikos skatinimo ir paramos verslui paketas. Užimtumo tarnybos įgyvendinamas Covid-19 priemones, tarp kurių – subsidijos už prastovas, subsidijos darbdaviams, savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį subsidija, savarankiškai dirbančio išmoka, darbo paieškos išmoka, viceministrė įvertino teigiamai ir kaip pasiteisinusias.
Atsižvelgiant į pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodančią informaciją ir Seimo narių susitikimuose su rinkėjais gyventojų išsakomą nuomonę, kad neretai bedarbio statusą turintys asmenys piktnaudžiauja užimtumo sistemos teikiamomis galimybėmis, tarp jų – darbo paieškos išmoka, kuri nemotyvuoja bedarbių ieškotis darbo, Komitetas pasiūlė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įvertinti, ar minėtos išmokos mokėjimas neturėtų būti griežčiau reglamentuotas. Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų birželio mėn., įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimui, kuris suteikė teisę bedarbiams gauti darbo paieškos išmoką, iki šių metų rugsėjo 7 d. šiai išmokai gauti prašymus pateikė 227,3 tūkst. bedarbių (tai yra, 94,5 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų). 195,5 tūkst. bedarbių minėta išmoka buvo paskirta.
Komiteto nariai taip pat domėjosi, ar Užimtumo tarnybos darbuotojai pakankamai griežtai vertina situacijas, kuomet bedarbiai atsisako darbo pasiūlymų. Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pažymėjo, kad kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytas pateisinamas priežastis. Tačiau be pateisinamų priežasčių bedarbiui atsisakius darbo pasiūlymo, jo registracija Užimtumo tarnyboje nutraukiama. Komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės nuomone, užimtumo sistemą vis dėlto reikėtų peržiūrėti, nes esama sistema tebesudaro galimybes žmonėms ilgą laiką nedirbti bei ja piktnaudžiauti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) direktorė Julita Varanauskienė Komitetui pristatė darbo (draudžiamųjų) pajamų apžvalgą. Sodros vadovė pažymėjo, kad pandemija sumažino VSDF įplaukas ir didino išlaidas, tačiau ligos ir nedarbo draudimo rūšių neigiamam balansui padengti užtenka praėjusių metų perviršio (rezervo). Nedarbingumą dėl ligos privačiajame sektoriuje turėjo 7 proc. asmenų, viešajame – 4 proc. Daugiausiai neigiamos įtakos karantinas turėjo privačiam sektoriui. Viešajame sektoriuje neigiamos įtakos nepastebėta. Kovo mėnesį gyventojų, gaunančių pajamas, nesiekiančias MMA – 607 eurų (447 Eurų po mokesčių) skaičius išaugo iki 161 tūkst. Liepos mėnesį tokių pajamų gavėjų jau sumažėjo iki 87 tūkst., o darbuotojų priėmimų/atleidimų balansas viršijo lūkesčius. Sodros duomenimis, vidutinės darbo pajamos, nepaisant neeilinės padėties, ir toliau auga (daugiau informacijos Komiteto 2020 m. rugsėjo 9 d. posėdžio įraše.
Informacija apie situaciją darbo rinkoje svarbi Komitetui šį rudenį priimant sprendimus dėl kitų metų valstybės ir VSDF biudžetų, kuriuos kitą mėnesį Vyriausybė turi pateikti Seimui.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro parengta informacija
Tel. (8 5) 239 6882