2020 m. spalio 1 d. pranešimas žiniasklaidai 

Rugsėjo 30 d. Priklausomybių prevencijos komisijos posėdyje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros docentė dr. Marija Jakubauskienė pristatė 2018 m. pabaigoje atliktą tyrimą „Rizikingos elgsenos ir infekcijų paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų Lietuvoje“.

Tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu. 369 asmenys (80 proc. vyrai, 20 proc. moterys) buvo apklausiami žemo slenksčio (žalos mažinimo) kabinetuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir Visagine. 64 proc. apklaustųjų asmenų buvo lietuvių tautybės, beveik pusė iš jų turėjo tik vidurinį išsilavinimą, tai buvo dažniausiai darbo neturintys asmenys.

Dauguma švirkščiamųjų narkotikų vartotojų – du trečdaliai – yra buvę kalėjime, kur kas antras švirkštėsi narkotikus, vienas trečdalis jų per pastaruosius 12 mėnesių nakvojo atsitiktinėse vietose ir neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos (benamiai).

Pagrindinė vartojama medžiaga per 30 dienų – heroinas (apie 60 proc.), fentaniliai (39 proc.), benzodiazepinai (10 proc.), metadonas (10 proc.). Kitos vartojamos medžiagos per 30 dienų – fentaniliai (14 proc.), amfetaminai (15 proc.), benzodizepinai (18 proc.), alkoholis (62 proc.).

Tyrimas atskleidė ir tai, kad skirtinguose Lietuvos miestuose vartojamos skirtingos medžiagos: Vilniuje didžioji dalis – 90 proc. – švirkščiamų narkotikų vartotojų naudoja fentanilį, tuo metu, Visagine – heroiną.

Pagrindinis narkotikų vartojimo būdas – švirkštimasis; amžiaus, kai pirmą kartą švirkštėsi narkotikus, mediana – 20 metų, vidutinis stažas – 13 metų.

Paskutinio švirkštimosi metu dauguma naudojo sterilius švirkštus ir adatas, kuriuos daugiausia įsigijo vaistinėse arba iš žemo slenksčio kabinetų. Dauguma švirkštimosi įranga nesidalina su kitais vartotojais.

Trečdalis per pastaruosius 12 mėn. buvo perdozavę narkotinių medžiagų, dauguma perdozavusių vartojo fentanilius, heroiną.

Dauguma turėjo lytinių santykių per pastaruosius 12 mėn., du trečdaliai prezervatyvų nenaudojo paskutinių lytinių santykių metu.

57 proc. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų kada nors gyvenime gydėsi dėl narkotikų vartojimo, 19 proc. – dalyvavo pakaitinio palaikomojo gydymo programose tyrimo metu. Tyrimas, be kita ko, atskleidė, kad Lietuvoje švirkščiamuosius narkotikus vartoja apie 8–10,5 tūkst. asmenų.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus l. e. skyriaus vedėjos pareigas Linos Jurgelaitienės nuomone, trūksta valstybės skiriamų lėšų „Naloksono programai“ – mirčių nuo perdozavimo prevencijai, metodinio vadovavimo žemo slenksčio kabinetams, trūksta hepatito B ir žmogaus imunodeficito viruso ligos (ŽIV) testavimo (86 proc. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų Lietuvoje randamas hepatitas C (HCV), 4,9 proc. – HBV, 21,2 – ŽIV).

Komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė pasidžiaugė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos rengia ŽIV ir AIDS bei kitų lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės veiksmų atnaujinimo planą, į kurį bus įtrauktos neefektyviai veikusios sritys.

Komisija taip pat svarstė klausimą dėl priklausomybės konsultavimo paslaugų rizikingai ir žalingai alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo keitimo.

Posėdyje dalyvavusi Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentė Nijolė Goštautaitė Midttun išreiškė nuogąstavimą, kad neseniai, 2018 m. rugsėjo 7 d., sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-989 patvirtintas „Priklausomybės konsultavimo paslaugų rizikingai ir žalingai alkoholį vartonatiems asmenims teikimo tvarkos aprašas“, Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva, planuojamas keisti.

Aprašas reglamentuoja konfidencialių priklausomybės konsultavimo paslaugų rizikingai ir žalingai alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarką, kai su priklausomais asmenimis dirba priklausomybių konsultantai. Teikiamos priklausomybės konsultavimo paslaugos apima priemonių visumą, kuriomis teikiant individualias ir (ar) grupines konsultacijas, siekiama padėti alkoholį vartojantiems asmenims mažinti vartojimą ar visai atsisakyti alkoholio, mažinti alkoholio vartojimo keliamą žalą asmeniui ir visuomenei, įskaitant alkoholį vartojančių asmenų šeimos narių konsultavimą dėl alkoholį vartojančio asmens keliamų problemų sprendimo būdų.

Posėdžio dalyviai aktyviai diskutavo dėl planuojamo keisti tvarkos aprašo turinio, išsakytos pastabos ir pasiūlymai, išreikštas tarpinstitucinio bendradarbiavimo, norint pasiekti geriausią rezultatą, poreikis. Komisija nutarė domėtis šiuo klausimu ir ateityje, kreipiantis į Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas dėl tolimesnių priklausomybės konsultavimo paslaugų rizikingai ir žalingai alkoholį vartojantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo keitimo veiksmų.

Komisijos pirmininkė Laimutė Matkevičienė, tel. (8 5) 239 6684

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja Erika Mikalajūnienė,

tel. (8 5) 239 6815, e. p. erika.mikalajuniene@lrs.lt