Seimo narių dauguma neabejojo, kad parlamentas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, remdamasis LLRA-KŠS skundu dėl šiurkščių pažeidimų per Seimo rinkimus.

Antradienį Seimo nariai apsvarstė ir skubos tvarka pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos prašymui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šiurkščių pažeidimų per Seimo rinkimus. Už balsavo 63, prieš – 23, o 10 Seimo narių susilaikė.

„Šį nutarimo projektą Seimas turėjo svarstyti per 48 val. nuo rinkimų rezultatų paskelbimo. Mūsų partija skundą pateikė laiku, bet Seimo pirmininkas, nevykdydamas savo pareigos, neinformavo Seimo narių, neorganizavo posėdžio. Tai noriu padėkoti, kad bent jau šiandien svarstome ir tikimės, kad bus suteikta galimybė gintis ir apginti savo tiesą“, – prieš balsavimą kalbėjo Rita Tamašunienė, Vidaus reikalų ministrė, LLRA-KŠS frakcijos narė.

Seimui priėmus sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šiurkščių pažeidimų parlamento rinkimuose, teismas privalėtų svarstyti šiuos klausimus:

– ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriui Tapinui ir viešajai įstaigai „Laisvės TV“ vykdant plataus masto informacinę politinę kampaniją, nebuvo pažeistos teisės normos, nustatančios politinės reklamos ir agitacijos žymėjimo reikalavimus – nurodyti lėšų šaltinį ir politinę reklamą aiškiai atskirti nuo kitos skleidžiamos informacijos politinės kompanijos laikotarpiu (Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 15 ir 16 straipsniai);

– ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 52 ir 53 straipsnių nuostatos dėl draudimo atitinkamais terminais skelbti kompromituojančią medžiagą nesuteikiant galimybės partijai ir jos kandidatams pareikšti atsakomąją nuomonę;

– ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus vienmandatėje Panerių–Grigiškių Nr. 11 rinkimų apygardoje, kurioje buvo nustatyti daugybiniai balsų skaičiavimo ir rinkimų agitacijos taisyklių pažeidimai, nebuvo pažeistos Seimo rinkimų nuostatos, nustatančios demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais; ar šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje leido Vyriausiajai rinkimų komisijai tiksliai nustatyti kandidatus, patekusius į antrąjį Seimo rinkimų turą;

– ar per 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija, nukreipta prieš LLRA-KŠS, ir pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių Nr. 11 rinkimų apygardoje turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.

Konstituciniam Teismui patvirtinus šiurkščius rinkimų įstatymo pažeidimus turėjusius esminės įtakos rinkimų slenksčio perkopimui, LLRA-KŠS prašo perskirstyti kandidatų sąrašams tenkančių mandatų skaičių daugiamandatėje apygardoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktika 2012 metų byloje.

Primename, kad LLRA-KŠS spalio 26 dieną kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą prašydama kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl skundo, kuriame išdėstyti šiurkštūs rinkimų įstatymo pažeidimai Seimo rinkimuose. Vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 punktu, Seimas yra įpareigotas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Deja, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis nesušaukė Seimo posėdžio šiuo klausimu.

Praėjusią savaitę šią situaciją pakomentavo buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Konstitucinės teisės profesorius Vytautas Sinkevičius, kuris pažymėjo, kad LLRA-KŠS skundas dėl šiurkščių įstatymo pažeidimų šių metų Seimo rinkimuose turėjo būti perduotas svarstyti visam parlamentui.
„Manau, kad Seimo pirmininkas neatlieka tos pareigos, kuri jam numatyta įstatyme. Seimas turi svarstyti tą klausimą ir spręsti, kreiptis ar nesikreipti į Konstitucinį Teismą. Seimo pirmininkas vienas negali pasakyti, kad Seimas nesvarstys to klausimo“, – BNS sakė V. Sinkevičius.

Spalio 31 dieną Vyriausioji rinkimų komisija išnagrinėjo LLRA-KŠS skundą ir pripažino priešrinkiminę žurnalisto Andriaus Tapino ir „Laisvės TV“ iniciatyvą, nukreiptą prieš šią partiją, neigiama politine reklama.

VRK pripažio leidinį neigiama politine reklama, tačiau nesiryžo įžvelgti šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų. Vis dėlto VRK nusprendė surinktą medžiagą apie žurnalisto ir „Laisvės TV“ veiksmus perduoti Visuomenės informavimo etikos komisijai.

Deja, VRK visiškai neatsižvelgė į eilę šiurkščių pažeidimų Tapino ir jo atstovaujamos „Laisvės TV“ veiksmuose: nusižengiant rinkimų įstatymui nesiregistravo kaip politinės reklamos skleidėjas (tokią prievolę turi viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai), o šmeižikišką kampaniją, nukreiptą prieš LLRA-KŠS, finansavo apeinant reikalavimus, susijusius su politinių kampanijų finansavimu.

Neatsižvelgusi į paminėtus ir kitus šiurkščius pažeidimus, VRK nerado drąsos panaikinti Seimo rinkimų rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.

Portalas L24.lt informavo, kad dėl nežinomų priežasčių VRK teisininkai nenagrinėjo „Laisvės TV“ vaizdo įrašo, šmeižiančio apie 20 LLRA-KŠS kandidatų. Kompromituojantis „Laisvės TV“ įrašas pasirodė prieš dvi dienas iki rinkimų, o tai yra šiurkštus įstatymo pažeidimas, kadangi kompromituojanti informacija negali būti skleidžiama likus mažiau nei 5-10 dienų iki rinkimų.
Dar vienas faktas, liudijantis šiurkščius pažeidimus, yra Panerių-Grigiškių apygardos rinkimų komisijos pirmininko Sauliaus Markelavičiaus atleidimas iš pareigų po to, kai šioje apygardoje buvo iš naujo perskaičiuoti balsai.

Primename, kad Panerių-Grigiškių daugiamandatėje ir vienmandatėje apygardose VRK net 9 500 egzempliorių tiražu išplatino rinkiminį bukletą su šios apygardos kandidatų nuotraukomis ir biografijomis. Kiekviena šeima šioje rinkimų apygardoje gavo Stanislavo Ladinskio nuotrauką ir biografiją, o jis net nebuvo įregistruotas kandidatu į Seimo rinkimus, t. y. jis rinkimuose nedalyvavo.

Vien Panerių-Grigiškių apygardos Užusienio rinkimų apylinkėje LLRA-KŠS buvo atimtas kas septintas balsas. Šioje apylinkėje LLRA-KŠS surinko 112 balsų, tuo tarpu dar 16 biuletenių, kuriose aiškiai buvo pažymėtas balsas, atiduotas LLRA-KŠS, buvo pripažinti negaliojančiais, kadangi šiuose biuleteniuose nebuvo apylinkės rinkimų komisijos antspaudo.

Lietuvoje skaičiuojama apie 2000 rinkimų apylinkių. Net vieno balso atėmimas kiekvienoje apylinkėje nulemia, kad LLRA-KŠS atsiduria žemiau rinkimų slenksčio. Sunku įsivaizduoti šių rinkimų klastojimo mastą.