Pirmajame XIII Seimo posėdyje patvirtinta Seniūno sueigos sudėtis. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-7) vieningai balsavo 120 Seimo narių.

Seimo sprendimu Seniūnų sueigoje dirbs: Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, frakcijos nariai Edmundas Pupinis, Paulė Kuzmickienė, Aistė Gedvilienė ir Andrius Vyšniauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jonas Jarutis ir frakcijos seniūno pavaduotoja Guoda Burokienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Rita Tamašunienė.

Kaip sudaroma Seniūnų sueiga?

Seniūnų sueigą sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai. Kiekviena frakcija į ją skiria po 1 atstovą nuo 10 frakcijos narių. Jeigu paskutinę nepilną dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai, kiekviena frakcija papildomai skiria į sueigą dar po 1 atstovą. Frakcijos, kuriose nėra 10 narių, taip pat turi teisę skirti į Seniūnų sueigą po 1 atstovą.

Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas, kurio pareigas pagal Seniūnų sueigos patvirtintą grafiką kas savaitę pasikeisdami eina frakcijų seniūnai. Beje, įdomu, kad ir pirmosios sesijos pirmajame Seniūnų sueigos posėdyje laikomasi pirmojo vadovo tradicijos, nes jam vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas.

Seniūnu sueiga paprastai rengiama kiekvieną Seimo posėdžio dieną 8.30 val. Posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, jie tiesiogiai transliuojami Seimo interneto svetainėje, viešai skelbiama su Seniūnų sueigos posėdžiais susijusi informacija.

Kokias funkcijas atlieka?

Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys – svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui.

Seniūnų sueiga savo posėdyje taip pat derina siūlymus dėl pagrindinio ir papildomo komitetų įstatymo projektui svarstyti paskyrimo bei dėl preliminarios įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje datos paskyrimo, išklauso komitetų pirmininkų ir frakcijų seniūnų pasiūlymus dėl komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia pasiūlymus Seimui arba valdybai ir kt.

Seniūnų sueigos posėdyje nutarimai dėl Seimo sesijos darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami, jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių. Jeigu kurie nors darbotvarkės punktai priimami balsų dauguma, prieštaraujant daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos.