Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį pristatė keturias Seimo Pirmininko pavaduotojų kandidatūras – jais pasiūlė tvirtinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narę Aušrinę Norkienę, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovus Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę, Paulių Saudargą ir Laisvės frakcijos narį Vytautą Mitalą.
„Jeigu būčiau išrinkta Pirmininkės pavaduotoja, sieksiu ieškoti sutarimo ir kompromiso su visomis Seimo frakcijomis. Tikiu, kad opozicijos pareiga – ne ieškoti priekabių ir nuolat siekti oponuoti, o vis dėlto dirbti Lietuvos žmonėms. Siekti įgyvendinti savo programines nuostatas, įsipareigojimus rinkėjams ir norėti sutarti“, – prisistatydama sakė A. Norkienė.
2009–2014 m. kadencijos Europos Parlamento narės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą pateikusi Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen paskelbė šiai parlamentarei siūlysianti būti atsakingai už Europos reikalus (Seimo statute įtvirtinta, kad „į Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas skiriamas Seimo Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Europos Sąjungos reikalus“).
Savo prisistatyme R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pabrėžė europinių klausimų svarbą Seimo darbotvarkėje: „Manau, kad tiek šitie klausimai Seime, mūsų Europos reikalų komitete, tiek parlamentinis dėmuo, kalbant ne vien tik apie Europos Sąjungos struktūras ir mandatavimo procedūras, tačiau ir apie parlamentinį dėmenį, bendradarbiavimą su kitų Europos Sąjungos valstybių parlamentais, parlamentarais įvairiomis temomis, yra mūsų prioritetas, kad tai yra svarbi sritis ir esu pasiryžusi jos imtis, jeigu suteiksite man savo pasitikėjimą.“
„Ateinančiai Vyriausybei ir ateinančiai valdžiai teks dirbti visiškai kitokiu režimu, todėl aš kviečiu susitelkti. Tikiu, kad mano patirtis (jau ketvirta kadencija, per 20 metų politikoje), irgi galėtų prisidėti būnant Seimo vadovybėje prie bendro konstruktyvaus darbo“, – dėkodamas už jam suteiktą pasitikėjimą sakė P. Saudargas.
Pirmą kadenciją Seime pradedantis V. Mitalas savo kalboje išskyrė Seimo darbo kokybės ir bendradarbiavimo svarbą: „Kokybiška teisėkūra, kur ne tik priimant įstatymo projektus yra atidžiai išanalizuojama situacija, bet ir po jų įgyvendinimo yra atsižvelgiama į priimtų sprendimų kokybę, poveikį Lietuvos gyvenimui, turi tapti nepakeičiama Seimo darbo dalimi. Taip pat mūsų pačių sutarimas, gebėjimas kalbėti, bet neturėti tikslo kalbant įžeisti. Jeigu argumentas neįtikina likti prie savo nuomonės, bet nesusipykti, iš praeities stiprybę semti, bet ne joje paskęsti.“
Slapto balsavimo metu trys kandidatai – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, P. Saudargas ir V. Mitalas išrinkti Seimo Pirmininko pavaduotojais.
Balsavimo dėl R. Morkūnaitės-Mikulėnienės (projektas Nr. XIVP-10) rezultatai: išdalinta biuletenių – 134, rasta biuletenių – 134, galiojančių –132, negaliojančių – du. Už R. Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą balsavo 97 Seimo nariai, prieš buvo 26, susilaikė 9 parlamentarai.
Balsavimo dėl P. Saudargo (projektas Nr. XIVP-11) rezultatai: išdalinta biuletenių – 134, rasta biuletenių – 134, galiojančių – 133, negaliojančių – vienas. Už P. Saudargo kandidatūrą balsavo 117 Seimo nariai, prieš buvo 11, susilaikė 9 parlamentarai.
Balsavimo dėl V. Mitalo (projektas Nr. XIVP-12) rezultatai: išdalinta biuletenių – 134, rasta biuletenių – 134, galiojančių – 132, negaliojančių – du. Už V. Mitalo kandidatūrą balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 43, susilaikė 11 parlamentarai.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė A. Norkienė nesulaukė reikiamo Seimo narių palaikymo. Balsavimo dėl A. Norkienės (projektas Nr. XIVP-13) rezultatai: išdalinta biuletenių – 134, rasta biuletenių – 134, galiojančių – 133, negaliojančių – vienas. Už A. Norkienės kandidatūrą balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 47, susilaikė 29 parlamentarai.
Lapkričio 13 d. vykusio pirmojo šios kadencijos posėdžio metu Seimo Pirmininko pavaduotojais išrinkti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Jurgis Razma (patvirtintas Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju) ir Darbo partijos frakcijos narys Andrius Mazuronis.
Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusiųjų Seimo narių.