Neapibrėžtumas dėl Covid-19 kelia ypatingus reikalavimus priimamiems sprendimams - jie turi būti išdiskutuoti taip kruopščiai, kaip to galbūt niekada nebuvo daryta. Kodėl? Nes tiesiog nėra prabangos suklysti. Jei „ramiais“ laikas klaidų ar papildomos biurokratijos kaštus bent iš dalies padengia ekonomikos augimas, dabar tiesiog taip nėra. Tuo šis metas ir yra ypatingas – mažos klaidos gali lemti didelius praradimus.
Šįkart, kalbėdama apie sprendimus, susitelksiu į prekybos sektoriaus aktualijas. Sektoriaus, kuris yra lyderis pagal sukuriamas darbo vietas, kuris užima svarbią antrą poziciją pagal sukuriamą ekonominę vertę. Todėl šiam sektoriui aktualių klausimų sprendimai neišvengiamai bus jaučiami visoje ekonomikoje. Ir kalbu ne apie privilegijas.
Neatrišti rankų ilgapirščiams
Sutikime – vogti yra blogis. Vagystes paversti verslu – dvigubai blogai. Pandemijos metu vagystės išaugo, o tuo metu Seime registruotos Baudžiamojo kodekso (BK) pataisos, kuriomis siūloma lengvinti atsakomybę už turtinius ir finansinius nusikaltimus. Paprastai tariant, leisti vagims vogti daugiau, išvengiant baudžiamosios atsakomybės.
Pagal siūlomas pataisas baudžiamoji atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą grėstų tik padarius ne mažesnę nei 250 Eur žalą (šiuo metu – 150 Eur), o laisvės atėmimo bausmė už tokius nusikaltimus grėstų tik padarius ne mažesnę nei 500 Eur žalą (šiuo metu – 250 Eur).
Net ir esant dabartinei teisinei bazei sudėtinga nubausti tęstines vagystes vykdančius ilgapirščius. Žinodami sumą už kiek prekių gali išsinešti, vagys jaučiasi nebaudžiami ir tampa vis įžūlesni – ne kartą yra pakėlę ranką prieš parduotuvių apsaugos darbuotojus. Toks įžūlumas ir nebaudžiamumas nekuria saugumo visuomenei.
Suprantamas noras dekriminalizuoti dalį nusikaltimų, tačiau, įvertinant faktus, vagysčių apimtis – ankstyvas ir skubotas. Tam turi būti pasirengusi ir visuomenė, ir teisėsaugos institucijos. Deja, šiuo metu sprendimas padidinti baudžiamosios atsakomybės ribą būtų naudingas tik nusikaltėliams.
Padėti patiriantiems sunkumų dėl COVID-19
Pandemijos laikotarpiu prekybos įmonės patyrė žymų pirkėjų srauto mažėjimą, kai kurios prekybos vietos negalėjo dirbti dėl karantino. Griežčiausių apribojimų sąlygomis verslui buvo ištiesta pagalbos ranka, atidedant PVM, GPM ir Sodros mokesčių mokėjimus, taikant dalinį nuomos mokesčio kompensavimą labiausiai nukentėjusioms įmonėms. Tai leido verslams išlikti, išsaugoti darbo vietas ir greičiau atsitiesti po karantino. Vasarą trumpai pasidžiaugėme – ekonomikos nuosmukis buvo vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių.
Nors antras karantinas nėra toks griežtas, tačiau pirkėjų srautai mažėja, kartu su jais – smunka kai kurių pardavėjų pajamos. Tačiau kaštai išlieka, kurių dalis – fiksuoti, nepriklausantys nuo apyvartos.
Būtent todėl reikalingi sprendimai, kurie leistų verslui atlaikyti šią COVID-19 bangą. Nuomos mokesčio, sudarančio reikšmingą prekybos įmonių kaštų dalį, dalinio kompensavimo pratęsimas ir mokesčių mokėjimo atidėjimas visą ekstremalios padėties laikotarpį leistų verslui lengviau kvėpuoti, išsaugoti darbo vietas ir palaikyti ekonomikos gyvybingumą.
Pereinamuoju laikotarpiu, besikeičiant Vyriausybėms, aiškumo dėl paramos verslui vis dar mažai, nors paramą taiko visos be išimties ES šalys. O gal vis tik verslas jau turėjo prisitaikyti prie pandemijos? Tikrai taip, ir jau visą pusmetį tą daro. Prekybos sektorius per šį laikotarpį investavo milijonus, kad prisitaikytų prie situacijos ir užtikrintų tiek darbuotojų, tiek pirkėjų saugumą, kad išlaikytų darbo vietas, sustiprintų darbuotojų socialines garantijas. Tačiau jei siekiame, kad pandemija neturėtų komplikacijų (uždarymo, darbuotojų atleidimo), parama turi pasiekti įmones ir „antrosios bangos“ metu.
Neperspausti su reguliavimais ir baudomis
Intensyvūs metai Lietuvos laukia ir dėl prievolės kitais metais į nacionalinę teisę perkelti keletą ES direktyvų. Dvi jų liečia ir prekybos sektorių. Dar pamename, kad narystės ES pradžioje pasitaikė nemažai atvejų, kai direktyvos buvo perkeliamos „su kaupu“, t.y. sukuriant ribojimų, kurių direktyvos tiesiog nenumato. Tai piktino tiek verslą, tiek vartotojus. Tokių atvejų pastaruoju metu buvo mažiau, tačiau stebime, kad vėl atgimsta noras, pasinaudojant direktyvų perkėlimo proga, pridėti ir baudų, ir reguliavimų. Devynis kartus pamatuoti reikia ir čia – ar tikrai Direktyvų perkėlimai turi tapti tik dar viena proga sukurti papildomą vėzdą verslui.
Negriauti to, kas puikiai veikia
Seime registruoti pasiūlymai išplėsti taros užstato sistemą, įtraukiant į ją daugiau stiklo. Nors taromatų sistema sulaukia visuomenės palaikymo, deja, plėtra tik įneštų chaosą į pavyzdingai veikiančią užstatinės taros surinkimo sistemą ir jokiu būdu nesaugotų aplinkos. Kuriant užstato sistemą, buvo pasirinktas optimaliausias sprendimas, būtent todėl sistema veikia puikiai – konsultuotis ir mokytis į Lietuvą atvyksta ne tik Europos šalių, bet ir tolimųjų kraštų, tokių kaip Japonija, Indija, Australija, Kinija, Pietų Korėja atstovai. Apie Lietuvą kalbama kaip apie ypač daug aplinkosaugos srityje pasiekusią valstybę, per trumpą laiką sukūrusią gerą projektą ir pasiekusią itin aukštų rezultatų.
Svarbu suprasti, kad bet koks užstato sistemos išplėtimas naujomis pakuotėmis neatsiejamas nuo milžiniškų pokyčių visoje sistemoje. Kai pasiūlymai buvo svarstomi Seime, prieš sistemos išplėtimą argumentuotai pasisakė bene visi šios srities žinovai. Jie sutarė, kad reikėtų kryptingai gerinti stiklo tarą surenkančią konteinerinę sistemą.
Tai - tik dalis svarbių klausimų, kurie guls į naujosios valdžios darbotvarkę. Raginame juos išdiskutuoti itin atidžiai, nes padėtis, kurioje esame, reikalauja ypatingo susitelkimo, bendradarbiavimo ir vieningų tikslų siekimo.
Daugiau informacijos:
Rūta Vainienė, LPĮA direktorė, tel. +370 611 13285.
Paulina Širvinskaitė, Komunikacijos ir projektų vadovė, tel. +370 608 80889