Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Generaliniu Sekretoriumi Jose Angeliu Gurria aptarė EBPO atliktą Lietuvos ekonomikos vertinimo tyrimą.

Jame išanalizuota šalies socioekonominė situacija, identifikuotos probleminės sritys. Didelis dėmesys EBPO tyrime skirtas pandemijos krizės valdymui, Lietuvos švietimo, socialinės atskirties, kreditavo problemoms, viešųjų investicijų stokai ir jų kokybei, savivaldos koordinavimo trūkumui bei žaliajai ekonomikai.

„Šis tyrimas pristatomas labai tinkamu metu, kai Lietuva išgyvena valdžių pasikeitimo procesą ir kovoja su pandemijos plitimu. Tyrimo įžvalgos gali puikiai pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą“, – teigė Prezidentas.

Tyrimo išvados ir rekomendacijos atliepia spalio mėnesį Prezidento pristatytus Gerovės valstybės vizijos įgyvendinimo tikslus. Šalies vadovas yra pabrėžęs, kad nori matyti stiprią, teisingą, žalią ir inovatyvią Lietuvą, kurioje būtų efektyviai kovojama su socialine atskirtimi, pajamų nelygybe, ydinga mokesčių sistema ir švietimo sistemos sunkumais.

„EBPO tyrimas patvirtina, kad Lietuvai būtina ekonominė ir socialinė pertvarka, pokyčius pradedant nuo švietimo sistemos. Dėmesys švietimui yra mano gerovės valstybės ašis, o jos įgyvendinimą pradėjau pasiūlęs Lygaus starto įstatymų paketą, užtikrinantį lygias galimybes ankstyvajame vaikų ugdyme“, – teigė Prezidentas ir priminė, kad dešimties metų perspektyvoje tikisi, jog Lietuvos švietimo kokybė atsidurs tarp dvidešimties geriausių pasaulyje.

Prezidento Gerovės valstybės vizijoje išsakyta būtinybė didinti viešąsias investicijas, atliekant griežtą sąnaudų ir naudos analizę, numatyta ir EBPO Lietuvos ekonomikos vertinimo rekomendacijose kaip priemonė mūsų šalies ekonominei situacijai gerinti. Šalies vadovo teigimu, liepos mėnesį išsiderėtos 14,5 mlrd. Eur ES investicijos yra puiki galimybė įgyvendinti šį tikslą ir pasiekti proveržį inovacijų srityje bei kuriant žaliąją ekonomiką.

Prezidentas išsakė pritarimą EBPO rekomendacijai skatinti regionų konvergenciją. Pasak šalies vadovo, rugsėjo mėnesį visų politinių partijų pasirašytas memorandumas dėl regionų finansinio savarankiškumo stiprinimo yra didelių regioninių pokyčių pradžia, o išsiderėtos naujos kartos ES investicijos atveria didžiulių galimybių savivaldybėms investuoti į išmaniųjų miestų ir išmaniųjų regionų sprendimus.

Prezidentas su EBPO Generaliniu Sekretoriumi J. A. Gurria aptarė ir Lietuvos nacionalinio plėtros banko idėją. Siekis konsoliduoti esamas viešąsias Lietuvos verslo finansavimo institucijas, kad finansinės paslaugos smulkiojo ir vidutinio dydžio įmonėms būtų prieinamesnės, įskaitant krizių laikotarpiais, aptariamas ir EBPO apžvalgoje.

„Visiškai pritariu EBPO išvadoms, konstatuojančioms saugių plėtros bankų ar strateginių fondų įkūrimo naudą ekonomikai. Tokios įstaigos leistų įgyvendinti ilgalaikę Lietuvos plėtros strategiją ir suteikti kreditą novatoriškoms mažoms bei vidutinėms įmonėms, įgalintų efektyviai pasinaudoti ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės teikiamomis galimybėmis. Tai gali sukelti ilgalaikę naudą suteikiantį reinvestavimo ciklą“, – sakė Prezidentas.

EBPO tyrimas parodė, kad pensijų augimo lygis Lietuvoje yra mažesnis nei 50 proc. ir gerokai mažesnis už EBPO vidurkį. Prezidentas priminė iniciatyvas, nukreiptas į pensijų didinimą ir mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų gerovę.

Baigdamas pokalbį su EBPO vadovu J. A. Gurria, Prezidentas akcentavo, kad, siekiant reformų sėkmės, Lietuvoje būtina ne tik garantuoti proceso kokybę ir stiprinti analitinius gebėjimus viešajame sektoriuje, bet ir efektyvinti socialinį dialogą, piliečių įtrauktį į viešuosius procesus bei viešųjų duomenų prieinamumą.

Virtualiame EBPO Lietuvos ekonomikos vertinimo tyrimo pristatyme dalyvavo ir finansų ministras Vilius Šapoka, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir viešosios politikos ekspertas Vitalis Nakrošis.

EBPO Lietuvos ekonomikos vertinimo tyrimą rasite čia.