Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda atidarė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės – aukščiausios audito institucijos – organizuojamą nuotolinę konferenciją „Signals 2020“.

Tvarios valstybės plėtrai skirtoje konferencijoje šalies vadovas akcentavo, kad tvarumo ir darnos principai turi tapti valstybės institucijų veiklos ašimi. Primindamas stiprios, teisingos, žalios ir inovatyvios Lietuvos viziją, Prezidentas pabrėžė toliaregišką žvilgsnį į visuomenės ateitį. „Šiuo metu formuojama nauja Vyriausybė ir jai keliami ne tik trumpojo laikotarpio uždaviniai, bet ir kalbama apie tai, kokią Lietuvą norime matyti ilgojoje perspektyvoje. Mano tvarios valstybės strategija yra stipri, teisinga, žalia ir inovatyvi Lietuva. Šios strategijos turime siekti tvariais veiksmais: atsakingu elgesiu su aplinka, gamta, su finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais“, – teigė Prezidentas.

Konferencijoje išskirtinis dėmesys skirtas duomenų svarbai viešojo valdymo srityse. Pasak šalies vadovo, duomenų analizė yra būtina priimant tvarius valstybės valdymo sprendimus, ypač sprendžiant šiuo metu itin aktualias problemas: pandemijos plitimą, socialinę ir regioninę atskirtį, švietimo bei kultūros sektorių sunkumus.

Prezidentas pateikė kelis sėkmingus viešosios politikos veiklos pavyzdžius, kurių rezultatai tiesiogiai priklauso nuo deramo ir profesionalaus duomenų panaudojimo: tai prie Prezidentūros įsteigtos Sveikatos ekspertų tarybos veikla, kultūros sektoriaus indėlio į ekonomikos plėtrą ir poveikio socialinei gerovei bei pilietinei galiai matavimas. „Dirbtinis intelektas suteiks dar daugiau galimybių pasinaudoti duomenimis priimant valstybei svarbius sprendimus, tačiau tam būtina, kad viešasis sektorius atvertų duomenis visuomenei. Jei jie nėra slapti, jie privalo būti atskleisti“, – papildė Prezidentas.

Konferencijoje akcentuota būtinybė tvarią plėtrą pradėti nuo kokybiškos švietimo sistemos, jos prieinamumo kiekvienam mokiniui. Šalies vadovo teigimu, švietimas neišvengiamai yra pagrindinis kelias į inovatyvią ir žalią ekonomiką bei socialinę gerovę. „Mes išanalizavome švietimo sistemos būklę per gerovės valstybės prizmę. Matome, kad mokinių pasiekimai tiesiogiai susiję su ankstyvojo ugdymo rezultatais. Mano akimis, švietimo sistema turi būti socialiai lygi ir įtrauki, kad visiems Lietuvos vaikams būtų suteiktos vienodos sąlygos būti ugdomiems ir ugdytis, kurti ir prisidėti prie bendros gerovės. Todėl mūsų iniciatyvos turi keletą krypčių: pirmiausia – vaikams iš socialinės rizikos šeimų darželiai bus prieinami šimtu procentų, antra – ikimokyklinis ugdymas visiems vaikams per kelerius metus taps visuotinis, nors ir nebus privalomas, trečia – palaipsniui bus sudarytos sąlygos lanksčiai ankstinti kokybišką priešmokyklinį ugdymą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius“, – teigė Prezidentas. Pasak šalies vadovo, švietimo sistemoje žmogus yra visko ašis: institucijos yra negyva mašina, jeigu už jų nestovi pilietis su konkrečiais gebėjimais ir motyvacija.

Prezidentas akcentavo ir kovos su klimato kaita svarbą, plėtojant tvarios valstybės viziją. Anot šalies vadovo, Europos aplinkosaugos iniciatyvas aktyviai seka Kinija ir kitos didžiosios pasaulio valstybės, o tai įkvepia pasitempti ir rodyti deramą pavyzdį pasauliui. Šalies vadovas priminė ES ir Lietuvos įsipareigojimą pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m., tačiau šio tikslo paragino siekti bendromis jėgomis, traktuojant kiekvieną valstybės sprendimą, įstatymines iniciatyvas aplinkos apsaugos požiūriu.

Prezidentas savo pasisakymą apibendrino pažymėdamas, kad Lietuva prasideda nuo kiekvieno iš mūsų, todėl į tvarumą nukreiptos pilietinės visuomenės iniciatyvos yra ypač svarbios. „Džiaugiuosi kiekviena pilietine iniciatyva, nes tai parodo, kad mūsų šalies piliečiai nėra abejingi savo ateičiai. Atsakingas požiūris į gyvenimą visuomenėje yra tas kelias, kuriuo eidami galime pasiekti daug daugiau nei remdamiesi vien valstybės institucijų veikla“, – teigė Prezidentas.

Konferencijoje „Signals 2020“ su Prezidentu kalbėjosi valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, pranešimus skaitė Pasaulio banko Vystymosi poveikio vertinimo (DIME) departamento vadovė Arianna Legovini, UNESCO tarptautinio aukštojo mokslo instituto direktorius dr. Francesc Pedró, EBPO Švietimo mokslinių tyrimų ir inovacijų centro vyresnioji analitikė dr. Tracey Burns, Norvegijos klimato fondo direktorius Larsas Henrikas Paarupas Michelsenas ir kiti.