Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja renginių ciklą, skirtą geriau supažindinti šalies gyventojus su Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų istorija nuo pasirašymo 1939 m. iki paviešinimo ir pasmerkimo 1989 m. gruodį ir paskatinti diskusiją apie istorinės atminties svarbą stiprinant Lietuvos valstybingumą.
„Kaimyninėse šalyse vis garsiau skambant bandymams manipuliuoti istorija ir ją klastoti, mūsų pareiga yra prisiminti praeities įvykius tokius, kokie jie buvo“, – sakė šalies vadovas.
Gruodžio 15 d., 15 val., šalies vadovas dalyvaus Prezidentūros kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos institutu rengiamoje konferencijoje „Lietuvių kova dėl valstybės ir istorinės tiesos: Molotovo–Ribbentropo paktas 1939–1989–2020“. Renginio metu bus aptariamas prieš trisdešimt vienerius metus, 1989 m. gruodžio 24-ąją, Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo priimtas istorinis nutarimas „Dėl Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“, pripažinęs trijų Baltijos šalių suverenumui prieštaravusius slaptus susitarimus „teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento“ bei juos griežtai pasmerkęs.
Diskusijoje apie šią išskirtinę trijų Baltijos šalių pergalę Kremliuje, tapusią svarbiu žingsniu link nepriklausomybės atkūrimo, dalyvaus tuometinio Sovietų Sąjungos Liaudies suvažiavimo nariai, Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarai prof. Vytautas Landsbergis ir Zita Šličytė, taip pat Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarai Egidijus Bičkauskas ir Emanuelis Zingeris. Diskusiją moderuos Lietuvos istorijos instituto istorikas dr. Algimantas Kasparavičius. Gyvai stebėti konferencijos transliaciją bus galima LRT interneto portale.
Gruodžio 22 d., 14 val., Valstybės pažinimo centre (VPC) rengiamas virtualios parodos „Pergalingos 1989-tųjų Kūčios: Molotovo–Ribbentropo pakto nuvainikavimas“ atidarymas. Parodos kuratorius dr. A. Kasparavičius kartu su kitu istoriku dr. Mindaugu Nefu tiesioginės transliacijos metu apžvelgs surinktą archyvinę medžiagą ir plačiajai visuomenei pristatys įdomiausius jos elementus.
Paroda, kuri bus eksponuojama VPC interneto svetainėje, lankytojams taps kelione laiku nuo lemtingų 1939 m. antrosios pusės įvykių, penkiems dešimtmečiams nulėmusių Lietuvos ir kitų Baltijos šalių likimą, iki 1989 m. gruodžio 24 d., kai Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimas pripažino slaptųjų susitarimų egzistavimą ir juos pasmerkė.
Virtualios parodos lankytojai galės susipažinti su eksponuojamomis Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilėmis, kurias šalies vadovo prašymu Lietuvai sutiko perduoti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, taip pat Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomomis dokumentinėmis nuotraukomis, kurios pasakoja apie lietuvių protesto akcijas bei mitingus išeivijoje ir Lietuvoje 1953–1989 m. laikotarpiu, bei 1989 m. gruodžio 24 d. Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimu, pasmerkusiu slaptus Sovietų Sąjungos ir Vokietijos susitarimus.
Pasak Prezidento, Vokietijos suteikta pagalba, be kurios sunku būtų surengti tokią parodą, liudija ne tik apie šiltus ir draugiškus santykius tarp dviejų valstybių, bet ir bendrą jų interesą atsispirti pavojingam istoriniam revizionizmui.