2020 m. gruodžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai

Gruodžio 21 dieną įvyko pirmasis Seimo laikinosios darbo grupės „Dėl sveikatos paslaugų suteikimo ir prieinamumo COVID-19 epidemijos sąlygomis“ posėdis.

Paskelbę apie šios darbo grupės kūrimą, jau sulaukėme nemažai žmonių laiškų, žinučių, skambučių. Juose įvardijama daug įvairių problemų, su kuriomis susiduria sergantieji. Tai ir planinių operacijų atidėjimas neribotam laikui (užsidaro ligoninių skyriai), ir gerokai pailgėjęs laukimo pas gydytojus specialistus laikas, ir negalėjimas pratęsti invalidumo dėl gydytojų užimtumo (dėl šios priežasties žmonės negauna invalidumo išmokų), ir reikalavimai atlikti COVID testus patekus į ligoninių priėmimo skyrius, nors tokio reikalavimo Vyriausybė nėra įvedusi – sąlygas nustato pačios ligoninės. Žmonės nerimauja ir dėl savo artimųjų, kai jų negali lankyti, o informacijos apie sveikatos būklę paskambinę negauna.

Rimta problema yra ir medicinos darbuotojų trūkumas. Dalis jų serga, yra saviizoliacijoje ir negali dirbti. Ligoninių priėmimo skyriuose yra padidėję darbo krūviai. Tai nutiko ne tik dėl COVID pacientų, bet ir todėl, kad sergančiųjų su temperatūra nepriima poliklinikos. Ypač karščiuojančių vaikų atveju tėvai nerimauja, o be tyrimų gydytojai nuotoliniu būdu negali nustatyti tikslios diagnozės. Tokie pacientai turi po kelias valandas laukti priėmimo skyriuose, kol sulauks apžiūros, bus atlikti tyrimai ir paaiškės diagnozė bei reikalingas gydymas. Mažesnėse gydymo įstaigose atskirti nesergančius COVID-19 pacientus nuo sergančių – galimybių nėra.

Nuotoliniu būdu susirinkusi laikinoji darbo grupė aptarė ryškėjančias problemas. Nutarta siųsti užklausas Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), Valstybinei ligonių kasai, „Sodrai“, pacientų organizacijoms, Lietuvos statistikos departamentui, kad būtų gauti visi reikiami duomenys ir galima būtų išanalizuoti situaciją. Bus teikiamos rekomendacijos ir siūlymai Vyriausybei ir SAM, siekiant spręsti aktualiausias identifikuotas problemas. Kaip akcentavo laikinosios darbo grupės pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė ir jos narės Agnė Širinskienė, Vaida Giraitytė, Beata Petkevič, svarbu gauti atsakymus, įvertinti situaciją ir atlikti analizę tam, kad taip pat būtų kuo geriau pasirengta visam paslaugų atnaujinimui pasibaigus karantinui ir išvengta skaudžių klaidų.

Kai kurie grupės nariai jau asmeniškai inicijavo siūlymus dar iki grupės posėdžio. Grupės pirmininkas Mindaugas Puidokas su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu aptarė galimybę plačiau panaudoti turimus LSMU ligoninės Kauno klinikų resursus gydant COVID pacientus ir taip dalį jų nukraunat nuo kitų gydymo įstaigų. Grupės pirmininko pavaduotoja Paulė Kuzmickienė pritarė, kad reikalingas bendras darnus darbas. Svarbu nedubliuoti Vyriausybės ir SAM veiklos, o jiems padėti.

Galėtų atrodyti, kad medicinos darbuotojų trūkumą galima būtų kompensuoti savanorių, kurie jau yra persirgę COVID-19 ir turi susiformavusius ligos antikūnius, darbu. Deja, paaiškėjo, kad tai nėra taip paprasta. Neturime reikiamos teisinės bazės, savanorių apmokymas užtruktų ir kainuotų. Šiuo metu, kiek tai įmanoma, naudojami turimi medikų resursai, darbui su pacientais įtraukiant ir studentus medikus.

Laikinos darbo grupės narė Jurgita Sejonienė informavo, kad situaciją dėl medicinos darbuotojų trūkumo galima taisyti, „jei slaugytojų padėjėjų darbui būtų galima pasitelkti jau įstaigose dirbančius ir darbo patirties turinčius, kvalifikuotus darbuotojus – ergoteraputus, kineziterapeutus“. Ji paaiškino, kad „medicinos normos keitimas yra sudėtingas procesas, turi būti išlaikyta Medicinos normų rengimo reikalavimų apraše numatyta procedūra. Visgi ekstremali situacija reikalauja išskirtinių sprendimų, todėl pasiūlėme, kad galiojant teritorinio karantino arba ekstremalių situacijų teisiniam režimui sprendimus dėl medicinos normų, reglamentuojančių veiklos reikalavimus, pakeitimus tvirtintų sveikatos apsaugos ministras. Tai leistų papildyti kitais punktais, galiojančiais tik minėtų situacijų metu, medicinos normą ir sudarytų sąlygas laikinai pasitelkti kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas teikti patirties ir supratimo turinčius specialistus, lengviau perskirstyti darbuotojų srautus įstaigose“. Grupei priklausantis buvęs sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga tikisi, kad šalį pasiekus vakcinai nuo COVID-19 bus išspręstas medikų trūkumo klausimas ir pacientų priėmimą bei gydymą bus galima išplėsti. Jis akcentavo ir išankstinės pacientų registracijos sistemos diegimo progreso parlamentinę kontrolę – įdiegus visose gydymo įstaigose šią sistemą patiems žmonėms būtų daug lengviau ir paprasčiau gauti informaciją apie galimybę registruotis pas reikiamus specialistus, sužinoti, kai laikai atsilaisvina ir pan.

Pandemijos akivaizdoje neliko partinių skirtumų – visų frakcijų atstovai jungiasi analizuoti situaciją ir ieškoti sprendimų, kad žmonės, kuriems būtina medicinos pagalba, ją gautų laiku.

Visi, susiduriantys su problemomis sveikatos apsaugos srityje, gali jas aprašyti ir siųsti el. paštu mindaugas.puidokas@lrs.lt. Situacijos bus vertinamos ir analizuojamos darbo grupėje, ieškomi ir siūlomi sprendimai.