Pandemijos realybė – ar švietimo darbuotojai lieka nuošalyje?

Pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija kardinaliai pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. Jau greitai bus metai, kai dirbame ir mokomės iš namų. Vis dažniau girdima, kad mokslininkai jaunuolius, besimokančius namuose, vadina prarastąja karta ir svarstoma, kaip galima jiems padėti. Bet ar padedame pedagogams? Jie stovi priekinės švietimo sistemos fronto linijose: itin nepalankiomis sąlygomis stengiasi jaunuoliams suteikti kuo daugiau žinių. Tad kyla klausimas – kokia pagalba ir darbo priemonės teikiamos pedagogams?

Universitetai imasi veiksmų

Kol Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje netyla diskusijos, kaip švietimo darbuotojams padėti ugdyti mokinius, universitetai patys imasi iniciatyvos: apmoko darbuotojus, skiria papildomas priemones efektyviam darbui.

Norint, kad studijų procesas vyktų sklandžiai, praėjusiais metais, pavasarį įvedus pirmąjį karantiną ir visiškai perėjus prie nuotolinio mokymosi, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) investavo ne tik į studentų, bet ir į dėstytojų ugdymą. Elektroninių studijų grupė (ESG) suorganizavimo ir pravedė 25 mokymus apie virtualiosios mokymosi aplinkos (VMA) „Moodle“, vaizdo konferencijų programos „Zoom“ naudojimo galimybes studijų proceso metu.

„Štai praėjusių mokslo metų pavasario semestro metu vyko papildomi mokymai apie nuotolinių atsiskaitymų organizavimą, studentų aktyvinimo būdus, akademinio sąžiningumo užtikrinimą ir t.t. Iš viso pavasario semestrą mokymuose dalyvavo virš 500 dalyvių, patobulinusių savo informacinių komunikacinių technologijų taikymo kompetencijas, reikalingas sėkmingoms nuotolinėms studijoms ir darbui“, – teigia VILNIUS TECH ESG vedėja dr. Gražina Droessiger.

Tiesa, VILNIUS TECH nuotolinis mokymasis nėra naujovė. Universitetas turi jau virš 20 m. tokių studijų organizavimo patirties. Be to, nuo 2018 m., norint efektyviau organizuoti studijų procesą, taikomas ir mišrusis mokymosi būdas.

„Šis būdas tinka visoms studijų pakopoms, dažniau taikomas antrosios pakopos studijų programose, nes didžioji dalis magistrantų dirba. Šiems studentams patogu dalį mokomosios medžiagos išsinagrinėti savarankiškai, kiekvienam tinkamu metu. 2020 m. visos magistro studijų programos pradėtos vykdyti mišriuoju būdu: 50 proc. laiko skiriant kontaktiniams, o likusiems 50 proc. laiko – nuotoliniams užsiėmimams“, – sako ESG vedėja.

Dėstymo nuotoliniu būdu įrankiai

Pereinant prie masinio studijų programų dėstymo nuotoliniu būdu, kaip pagrindinį komunikacijos ir užsiėmimų vedimo įrankį, buvo nuspręsta pasirinkti vaizdo konferencijų organizavimo programą „Zoom“. Ši programa dar iki pandemijos, 2019 m. nuotolinių studijų programose pasiteisino kaip patikimas, vartotojui draugiškas ir greitai įvaldomas sprendimas.

„Papildomai buvo įsigyta ir programos „Zoom“ licencijų, užtikrinančių nelimituotą vaizdo konferencijų laiką. Licencijos suteikiamos kiekvienam galutiniam atsiskaitymui, baigiamųjų darbų gynimui. Kaip alternatyvą dalis dėstytojų naudoja ir „Microsoft Teams“ programą“, – pasakoja G. Droessiger.

VILNIUS TECH dėstytojai taip pat naudojasi ir virtualia, vidine įstaigos mokymosi aplinka, prieinama tik akademinės bendruomenės nariams – „Moodle“. Dėstytojai joje pateikia mokomąją medžiagą studentams, organizuoja tarpinius ir galutinius atsiskaitymus, diskusijas, balsavimus, darbų peržiūras, grupinio darbo ir kitas veiklas.

„Dėstytojai tą patį „Moodle“ kursą gali naudoti ne vienerius metus, jį vis papildydami ir patobulindami. Ypač patogūs ir dažnai naudojami yra testai, leidžiantys kurti įvairių tipų klausimus. Dėstytojas testą gali sukurti taip, kad sistema pati kiekvienam studentui parinktų vis kitą klausimų rinkinį. Tai efektyvi nesąžiningumo atvejų prevencija, sumažinanti tikimybę studentams atsiskaitymo metu tarpusavyje dalintis informacija“, – teigia ESG vedėja.

„Moodle“ žurnaluose fiksuojamas studentų aktyvumas –  dėstytojai mato, kaip dažnai studentai jungiasi prie jo kurso, kokias veiklas ten atlieka.  Dėl šios priežasties gali laiku reaguoti, susisiekti su retai prisijungiančiais studentais ir taip užkirsti kelią jų nubyrėjimui.

Specialūs įrankiai – sąžiningam nuotoliniam mokymuisi

Siekiant užtikrinti sistemos saugumą, funkcionalumą ir sklandų darbą sistema nuolat atnaujinama, nuolat organizuojami mokymai dėstytojams apie „Moodle“ įrankių funkcijas ir taikymo galimybes. Pagal poreikį į „Moodle“ diegiami papildomi įskiepiai. 2020 m. įdiegti du – „Zoom“ ir „Turnitin“. Visa tai – norint paskatinti sąmoningą ir tikslingą studentų elgesį su mokslinės informacijos šaltiniais.

„Turnitin“ programa skirta baigiamųjų darbų tikrinimui. Ji itin sėkmingai taikoma socialinių mokslų srityje, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų ir Verslo vadybos bei kituose fakultetuose. Studentai į „Moodle“ integruotą programą „Turnitin“ darbus įkelia patys. Ir jie, ir dėstytojai mato sistemos pateiktas sutapties vietas, tad gali pataisyti darbus.

„Programos „Turnitin“ naudojimas itin pasiteisino. Studentai atidžiau renkasi mokslinę informaciją, mokosi tinkamai ją cituoti, nepažeisdami kito žmogaus intelektinės nuosavybės. Taip ugdomas kritinis mąstymas, atsakomybė už savo darbą ir veiksmus“, – pasakoja ESG vedėja G. Droessiger.

Kaip nuotolinį mokymąsi vertina dėstytojai?

Pasak VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doc. dr. Raimondo Grubliausko, karantino metu buvo pastebėtas pagerėjęs paskaitų lankomumas. Tačiau  didžiausias iššūkis – suaktyvinti, įveiklinti studentus. Čia padėjo nuotoliniai seminarai apie  gero „Moodle“ kurso parengimą, atsiskaitymų organizavimą, testų kūrimą. Įvairiapusiai mokymai suteikė daug naujų žinių, kai kurias pakartojo, įtvirtino.

„Vesdama paskaitas nuotoliniu būdu iš universiteto sulaukiau visokeriopos pagalbos. Ypač, jeigu kildavo nesklandumų, dirbant su „Moodle“ aplinka: ar tai buvo užduoties kūrimas, ar kito įrankio panaudojimas. Juk dirbant nuotoliniu būdu reikia iš naujo apgalvoti technologijų ir programų taikymą, tiek dirbat individuliai, tiek grupėse.“, – sako Pastatų energetikos katedros profesorė doc. dr. Giedrė Streckienė.

Jai pritaria ir Kūrybos komunikacijos katedros docentė dr. Kristina Stankevičiūtė, teigianti, kad iš ESG komandos narių susilaukė visapusiškos pagalbos sudarant testus ir atsakymų į visus kilusius klausimus. Taip pat – ir moralinio palaikymo.

VILNIUS TECH docentė G. Streckienė dalyvavo daugelyje universiteto organizuojamų mokymų tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu. Šie mokymai padėjo geriau organizuoti atsiskaitymus studentams, juos sudominti paskaitų metu dėstoma medžiaga, naudotis „Moodle“ programa, mažinti studentų nesąžiningumą atsiskaitymų metu ir pan.

Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros prof. dr. Gintautas Bureika įžvelgia ir nuotolinio mokymosi pliusų. Pavyzdžiui, studentai gali pateikti savarankiškus darbus nuotoliniu būdu. Taip jiems paprasčiau laikytis nustatytų atsiskaitymo terminų. Taip pat, bendraujant per „Zoom“ programą atsiranda ir tampresnis grįžtamasis ryšys tarp studentų ir dėstytojų.

Pranešimą paskelbė: Vilniaus Gedimino technikos universitetas
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2021-02-12 00:00
Švietimas ir mokslas, Kiti pranešimai
Prisegti failai
pasidalinti
atgal