Intelektinės nuosavybės portfelio valdymas: ką ir kodėl renkasi Lietuvos gyvybės mokslų įmonės

Medicinos technologijos – viena iš pirmaujančių šiuo metu patentuojamų technologinių išradimų sričių Europoje. Didžiausias proveržis fiksuojamas gyvybės mokslų, farmacijos ir biotechnologijų kryptyse – skaičiuojama, kad per 2020 m. jos išaugo net 13 procentų. Europos patentų tarnybos duomenimis, 2018 m. aktyviausia patentų srityje buvo Vokietija, o Lietuva, paaugusi 54,2%, pakilo į 25 vietą.

Valstybinio patentų biuro duomenimis, 2019 m. Lietuvoje pateiktos 123 nacionalinių patentų paraiškos, 90 iš jų pateikė Lietuvos pareiškėjai. Įdomu tai, kad didžiausia užsienio pareiškėjų dalis buvo iš Kinijos verslo. Lyginant su 2018 m. statistika, pateiktų patentų paraiškų skaičius išaugo 14,6 procentais. 

„Augantis patentų paraiškų skaičius rodo stiprėjantį gebėjimą konkuruoti kuriant inovacijas ir į jas investuojant.Įmonės, kurios supranta intelektinės nuosavybės vertę ir rūpinasi jos apsauga, turi visai kitas perspektyvas vystant verslą Lietuvos ir užsienio rinkose“, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

2019 m. Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) kartu su Europos patentų tarnyba (EPO) atlikto tyrimo ataskaitoje akcentuojama, kad mažų ir vidutinių įmonių galimybės efektyviai išnaudoti savo intelektinės nuosavybės teises, taip skatinant didesnį augimą, labai priklauso nuo jos IN valdymo kokybės ir strategijos.  

Būtina užtikrinti konfidencialumą

MITA projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimo“ konsultantė Rasa Kulvietienė pastebi, kad intelektinę nuosavybę inovatoriai linkę saugoti vos pradėję vystyti idėją. „Konsultuodami nuolat dirbame su itin jautria informacija. Ją pateikti būtina norint pagrįsti projektą ir gauti paramą. Būna, kad jau pirmojo susitikimo metu saugodamas idėją klientas ypač atsargiai renka žodžius ir gerai apgalvoja, kokią informaciją pateikti. Tokiu atveju labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir teisingai pasirinkti idėjos vystymo partnerius bei patikimus mentorius. Ir MITA konsultantai, ir ekspertai yra įsipareigoję laikytis konfidencialumo, tad teikdami idėjas mūsų klientai gali jaustis visiškai saugūs“, – tvirtina R. Kulvietienė, dėl tolimesnio idėjos vystymo ar finansavimo pritraukimo pernai konsultavusi per 60 įmonių ir mokslininkų. 

Kalbinti agentūros klientai – Lietuvoje aukštąsias technologijas vystančių įmonių „Ferentis“ ir „Femtika“  vadovai – teigia neabejojantys, kad įmonės sėkmė smarkiai priklauso nuo sugebėjimo sukurti atitinkamą intelektinės nuosavybės teisių derinį ir aktyvaus šio teisių portfelio valdymo.

Intelektinės nuosavybės valdymu rūpinasi specialistų komanda 

Pasak biotechnologijų įmonės „Ferentis“ direktoriaus dr. Ramūno Valioko, intelektinės nuosavybės valdymo strategija su realiais biudžetais jai įgyvendinti buvo parengta nuo pat įmonės įkūrimo. Situacijai keičiantis strategija buvo koreguojama. Paklaustas apie aktyvaus portfelio valdymo pavyzdžius vadovas pasakoja, kad įmonei teko priimti sprendimą atsisakyti vienos iš paraiškų, nes ekspertinis vertinimas intelektinės nuosavybės apsaugai numatytų kaštų kontekste buvo per brangus.

Šiuo metu valdymu rūpinasi įmonės specialistų bei Lietuvos ir užsienio patentinių patikėtinių komanda. Už techninę paraiškų dalį atsako „Ferentis“ ekspertai, kuriems padeda šioje technologijų srityje besispecializuojantys patikėtiniai iš Jungtinės Karalystės ir Švedijos. Patentų procedūrine dalimi rūpinasi ir jos palaikymą užtikrina Lietuvos patentiniai patikėtiniai. 

„Ferentis“ jau turi ir pirmąjį atvejį, kai tenka ginti savo nuosavybę. „Vienoje užsienio šalyje išaiškėjo mūsų technologijos kopijavimo atvejis, kuomet buvę moksliniai bendradarbiai pasinaudojo konfidencialia informacija ir pabandė užpatentuoti labai panašią technologiją. Gynyba ir jos strategijos formavimas vyksta dirbant su Lietuvos advokatais, turinčiais IN ginčų sprendimo patirties gyvybės mokslų sektoriuje“, – pasakoja įmonės vadovas.

Svarbu nusimatyti kaštus 

Savo bioinžineriniams ir medicininiams taikymams skirtų hidrogelių technologijoms apsaugoti „Ferentis“ yra pateikusi 4 tarptautines patentines paraiškas. Paraiškų tikslas – apsaugoti įmonės technologijas nuo kopijavimo. Visos 4 tarptautinės paraiškos yra praėjusios nacionalinę fazę, įmonei suteikti 7 patentai svarbiose JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Belgijos ir Prancūzijos rinkose.

„Patentinis kelias nėra pigus. Retai kur suteikiama informacija apie tai, kiek iš tikrųjų kainuoja patentinė apsauga tarptautiniu lygiu. Paprastai kalbama tik apie nacionalinės arba geriausiu atveju tarptautinės paraiškos kelią ir jo kaštus. Tačiau svarbu nusimatyti ir paraiškų išplėtimo į nacionalines, pvz. Europos jurisdikcijas bei suteiktų patentų palaikymo kaštus. Pastarieji, ypač turint keletą paraiškų, grėsmingai sumuojasi“, – patirtimi remiasi dr. R. Valiokas.

Įgyvendinti intelektinės nuosavybės apsaugos strategiją įmonei nuo pat pradžių padėjo MITA.  Priemonėje „Inopatentas“ UAB „Ferentis“ jau dalyvavo su „Kolageną imituojančio peptido“, „Funkcionalizuotų polipeptidų, skirtųplaukų apdorojimui“ ir „Skaidraus hidrogelio ir jo gamybos metodo iš funkcionalizuotų natūralių polimerų“ projektais. Patentais saugomi išradimai, skirti taikyti kosmetikoje ir regeneracinėje medicinoje, atveria galimybes sukurti naujus sprendimus kitose biomedicinos ir biotechnologijų srityse.

Patentai patikimumo garantas partneriams

Lazerinių inovacijų įmonės „Femtika“ vadovas Vidmantas Šakalys teigia pasirinkęs strategiją saugoti komercines paslaptis, o kritinius elementus patentuoti tose rinkose, kurios yra strateginės bendrovei. Komercinės paslaptys saugomos nuo pat įmonės veiklos pradžios. Tuo tarpu patentais kritinės svarbos elementams pradėta rūpintis įmonei ėmus sparčiai augti ir dairytis įėjimo į JAV rinką.

„Mūsų atveju, patentai – patikimumo garantas parneriams, su kuriais dirbame“, – tvirtina V. Šakalys. Jis sutinka su specialistų rekomendacijomis nusimatyti biudžetą teisiniams ginčams, priešingu atveju patentinė apsauga neveiksminga ir planuoja, jog kol kas į juos veltis neteks.

Siekdama pasidengti 95 proc. kaštų už prioritetinės ir tarptautinės paraiškų ląstelių mikroporatoriaus išradimo patentui padavimą, pernai įmonė dalyvavo „Inopatento“ priemonėje. V. Šakalio teigimu, jis padeda sumažinti su patentavimu susijusius kaštus ir sudaro galimybę įsigyti pačius svarbiausius reikalingus patentus taupant tyrimams skiriamas įmonės lėšas.

Tarptautinės patento paraiškos pagrindu V. Šakalys planuoja gauti Europos patentą bei išsiplėsti šio išradimo patentinę apsaugą į trečiąsias valstybes, pavyzdžiui, JAV. Be ES struktūrinių fondų finansavimo pareiškėjas vargu, ar būtų ryžęsis pradėti patentavimosi procesus, nukreiptus į intelektinės nuosavybės teisių įgijimą užsienio valstybėse.

Nuo priemonės pradžios (2017 m.) jau buvo finansuotas 171 projektas už 1.374.528,70  eurų. Iš viso „Inopatentui“ įgyvendinti visam laikotarpiui skirta  virš 1 412 303  eurų.

Naujo produkto ar verslo vystymą pradedančius inovatorius ir įmones, kurios rūpinasi intelektinės nuosavybės apsauga, vasario 24-25 dienomis MITA kviečia susitikti su intelektinės nuosavybės apsaugos ekspertais. Renginys „Intellectual property issues for innovative business“ yra nemokamas, tačiau registracija būtina.

Pranešimą paskelbė: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2021-02-18 09:27
Verslas, ekonomika, finansai, Medicina, farmacija
pasidalinti
atgal