Ateitis turi būti mąstoma išimtinai kultūros, o ne rodiklių sąvokomis

2021 m. vasario 24 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Vasario 23 d. Seimo Ateities komiteto renginių savaitėje vyko diskusija ,,Kultūros ateities trajektorijos“. Plataus kultūros sektoriaus dalyvavimo sulaukusiame forume aptarta ateities kultūra Lietuvoje, apžvelgtas šios temos minčių žemėlapis ir ieškota perėjimo nuo kovos dėl kultūros išlikimo, kurioje esame įstrigę, link autentiško saviraiškos būvio ir jo išskleidimo.

Lietuvoje kultūrinės profesijos yra tradiciškai siejamos su žemomis pajamomis ir menkomis karjeros galimybėmis. Šalyje aptariant kultūrinius klausimus, dažnai pasigirsta skaičiavimai – kiek kultūra prisideda prie bendrojo šalies vidaus produkto, nors išsivysčiusios šalys šį klausimą „apverčia“ – kiek BVP prisideda prie kultūros. Kadangi Lietuvoje kultūra finansuojama per projektinį finansavimą, o ne nacionaliniu mastu, vis dar esame tarp išlikimo visuomenių, kurios tik svajoja puoselėti saviraiškos galimybes ir nuosekliai kovoja dėl kultūrinio išlikimo. Žmonių dalyvavimas kultūrinėje erdvėje yra ir inovatyvaus mąstymo požymis, todėl kultūros reikšmės suvokimas valstybės lygmeniu turi būti efektyviai auginamas.

Vis dėlto pagrindinė diskusijos tezė – ateities mąstymas ne rodiklių, o kultūros kategorijomis. Šalyje plačiai įsivyravusi rodiklių valdysena, tačiau, ar skaičiai gali nustatyti kultūros vertę, kai kultūros turinio kokybė yra išimtinai intelektualus vertinimas. Šis svarbus akcentas apie įsigalėjusį mąstymą rodiklių kategorijomis jau ne kartą buvo pažymėtas ir Ateities komiteto šių metų vasario mėn. surengtuose „Lietuvos intelektualinio savarankiškumo“ forumuose.

Nepaisant to, kad Lietuvos kultūros laimėjimai, ypač tarptautinėje erdvėje, yra labai ryškūs ir stipriai veikia visuomenės emocijas, dauguma politikos ar verslo lyderių kultūrą laiko labiau periferine, o ne esmine veikiančia jėga. Nepaneigiant pavienių puikių pavyzdžių, pasigendama sisteminio šalies požiūrio ir nuoseklaus visos Lietuvos auginimo programos. Kol valstybė neskatins regionų kultūros ir jos sklaidos regionuose, ten tebevyraus para-kultūra. Nors kai kurie kultūros centrai regionuose yra daug geriau pritaikyti techniškai nei dalis įstaigų pagrindiniuose šalies miestuose, ten vis dar neišspręsta kultūros prieinamumo problema. Kultūros laimėjimų sklaida turi didėti ir atokiuose Lietuvos kampeliuose.

Diskusijoje paliestas ir fundamentalus kultūrinis aspektas – kultūros ir švietimo sinergijos būtinybė. Kultūra yra glaudžiai susijusi su edukacijos procesu, o piliečių įsitraukimas į kultūros pažinimo procesus yra didele dalimi nulemtas to, kokio pobūdžio kultūrinį švietimą jie yra patyrę savo šeimose. Jeigu šeimoje vaikai gauna kultūrinio turinio vertinimo patirtį, šį įprotį išlaiko ir suaugę savo jau susiformavusiame kultūriniame kontekste. Deja, kitiems vaikams lieka tik švietimas. Pastebimas trūkumas į vaikus ir jaunimą orientuotų kultūros projektų, Lietuvoje nėra suformuotas aukštas kultūros disciplinos statusas.

Forume dalyvavo ir nuomone dalijosi dr. Arūnas Gelūnas – menininkas, filosofas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius; dr. Lolita Jablonskienė – dailėtyrininkė, kuratorė, Nacionalinės dailės galerijos vadovė ir vyriausia kuratorė, Vyriausybės premijos laureatė; dr. Rasius Makselis – filosofas, kultūrologas, kultūros politikos ekspertas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorius; Gintarė Masteikaitė – Lietuvos šokio informacijos centro ir šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė, Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė, LRT nominacijos „Metų asmenybė 2020“ laimėtoja; dr. Rūta Stanevičiūtė – muzikologė, muzikos ir politikos santykio tyrinėtoja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos katedros profesorė, 2020-jų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

Visą diskusiją galima peržiūrėti rasti Seimo Youtube paskyroje.

 Ateities komiteto biuras

Tel. (8 5) 239 6950

El. p. ateitieskt@lrs.lt

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2021-02-24 10:08
Politika, Kultūra
pasidalinti
atgal