Atsiliepdami į Nacionalinės švietimo agentūros (toliau – NŠA) raginimą teikti pastabas dėl pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujinimo projekto Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas bei grupė Vilniaus universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologų išsiuntė agentūrai savo siūlymus. 

Juose raginama keisti patį literatūrinio ugdymo principą: atsisakyti informacijos atkartojimo ir orientuotis į kompetencijomis grįstą ugdymą, kuris įgalintų mokinius savarankiškai veikti tikrovėje. NŠA pateiktas programos projektas neatliepia šiuolaikinės kultūros tendencijų, stokoja įtraukių ir mokiniams aktualių temų, kurios būtų susijusios su jų patirtimis, leistų savarankiškai ir kritiškai reikšti mintis aktualiais klausimais. 

Į mokinį, jo poreikius bei prigimtį orientuota programa negali būti smulkmeniškai reglamentuojama, todėl 5–8 klasių programos projekte siūloma atsisakyti privalomų kūrinių, paliekant tik kompetencijų aprašus, bendrąsias temas ir konkrečiai amžiaus grupei rekomenduojamos literatūros sąrašus. Iš jų vadovėlių autoriai ir mokytojai galės pasirinkti tekstus, taikydamiesi prie konkretaus regiono, mokyklos specifikos, klasės ir individualių mokinių gebėjimų. 9–10 klasių programoje greta rekomenduojamų jaunimo literatūros tekstų jau galėtų atsirasti ir klasikos kūrinių sąrašas, iš kurio mokytojas būtų laisvas pasirinkti nustatytą privalomų kūrinių kiekį.

Dr. Mindaugas Grigaitis, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas, Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas ekspertas, +37067495218 

Inga Mitunevičiūtė, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė, +370 698 49 337

Nacionalinei švietimo agentūrai

Atsiliepimas apie pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujinimo projektą

2021 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Bendrųjų programų įgyvendinimo gairėse (IV skirsnio 26) numatytos ambicingos programų atnaujinimo kryptys (sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, stiprinti socialinius ir emocinius mokinių gebėjimus, ugdyti kūrybiškumą, pagarbą ir toleranciją kitokiai nuomonei bei kultūrų įvairovei) nėra realizuojamos pagrindinio ugdymo lietuvių ir literatūros programos atnaujinimo projekte. Neįgyvendinta lieka ir Bendrųjų programų įgyvendinimo gairių Tyrimų apžvalgoje (23) išsakyta nuostata, kad būtina ieškoti dermės tarp ugdymo tikslų, turinio įgyvendinimo ir mokinių pasiekimų vertinimo. Todėl siūlome pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos atnaujinimo projektą koreguoti atsižvelgiant į toliau pateikiamas pastabas.

1.  Kompetencijomis grįstas ugdymas turėtų įgalinti mokinį pagal savo galimybes veikti tikrovėje, o ne tik suteikti teorinių dalykinių žinių. Pateikto projekto pasiekimų raidos aprašuose neatskleista, kaip mokinio dalykinė veikla virsta kompetencija (gebėjimu veikti tikrovėje). Kompetencijomis grįsto ugdymo įgyvendinimas reikalautų aiškiai įvardyti, ko siekiama kalbos ir literatūros mokymu. Projekte kompetencijos sąvoka figūruoja tik 3-ajame skyriuje (p. 5–8), vėliau iš programos dingsta. Kartais pasiekimu laikomos tik dalykinės žinios (vartoja sąvokas), kartais – tik gebėjimai (analizuoja), o kartais – tik plika vertybinė nuostata (vertina). Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse aiškiai nurodyta, kad kompetencija yra žinių, gebėjimų ir vertybių visuma, todėl ir kompetencijų vertinimo aprašuose, nurodant pasiektą rezultatą, turi būti įvardijami visi šie trys sandai (pvz., analizuodamas tekstą pasitelkęs literatūrines sąvokas sukuria santykį su kūriniu pagal savo vertybines nuostatas). Pateiktame projekte siūloma vertinimo sistema orientuota tik į žinias ir dalykinius gebėjimus, neteikiant reikšmės jų sąsajoms su tikrove. Būtina keisti kompetencijų vertinimo matricą ir pagal ją formuoti kompetencijomis grįsto literatūrinio ugdymo programą.
2. Į mokinį ir jo poreikius bei prigimtį orientuota programa negali būti smulkmeniškai reglamentuojama. Siekiant sukurti kompetencijomis grįstą literatūrinio ugdymo programą, būtina detaliai įvardyti kompetencijas, kurias siekiama suteikti konkretaus amžiaus mokiniams, nurodyti teminius aspektus, bet nėra reikalo griežtai reglamentuoti privalomų autorių ir kūrinių. Pateiktas lietuvių kalbos ir literatūros programos projektas laikytinas teminiu pamokų planu ar vadovėlio prospektu, t. y. iš principo neatitinka programos žanro. Siekiant išlaikyti balansą tarp visų ugdomų kompetencijų, dėmesys, ypač žemesnėse klasėse, turėtų būti kreipiamas pirmiausia į pamatinius teksto suvokimo ir analizės įgūdžius, o ne antrinius uždavinius. Siūlome 5–8 klasių programos projekte atsisakyti privalomų kūrinių, paliekant tik kompetencijų aprašus, bendrąsias temas ir konkrečiai amžiaus grupei rekomenduojamos literatūros sąrašus, iš kurių vadovėlių autoriai ir mokytojai galėtų pasirinkti tekstus, taikydamiesi prie konkretaus regiono, mokyklos specifikos, klasės ir individualių mokinių gebėjimų. 9–10 klasių programoje greta rekomenduojamų jaunimo literatūros tekstų jau galėtų atsirasti ir klasikos kūrinių sąrašas, iš kurio mokytojas būtų laisvas pasirinkti nustatytą privalomų kūrinių kiekį. Šis siūlymas neprieštarauja Bendrųjų programų atnaujinimo gairėmis, mat 47.3 punkte nurodytas Bendrųjų programų struktūros reikalavimas mokymosi turinį pateikti „išskiriant privalomą dalyko turinį (apie 70 procentų) ir pasirenkamą turinį (apie 30 procentų)“ yra taikomas ugdymo turiniui, o ne tekstams. Literatūrinio ugdymo turinio struktūrą sudaro temos, jų nagrinėjimo aspektai ir tekstai. Todėl temas ir jų nagrinėjimo aspektus reikėtų traktuoti kaip privalomą literatūrinio ugdymo turinį, o tekstus – kaip pasirenkamą. Palyginimui, matematikos pamokose yra reglamentuojamos privalomos temos, bet ne konkretūs uždaviniai. Tuo pačiu principu turėtų būti kuriamos ir kalbinio bei literatūrinio ugdymo programos.
3.  Atsisakius detalaus skaityti privalomų tekstų išvardijimo programoje būtų išvengta esminio parengto programos atnaujinimo projekto trūkumo – eklektiškos, meniškumo kriterijaus ir skaitytojų amžiaus psichologijos nepaisančios tekstų atrankos. Kaip antai, septintokai akivaizdžiai stokoja kultūrinių kompetencijų ir gyvenimiškos patirties adekvačiai suvokti Vytauto Mačernio sonetus. Svarstytina, ar emociškai slegianti karo ir pokario metų egodokumentika (tremtinių atsiminimai, geto kalinių dienoraščiai) tinkama 8 klasės mokiniams. Siūlytume nukelti šią medžiagą į vyresnių (9–10) klasių programą. Visiškai nemotyvuotas filosofinio Bernardo Brazdžionio eilėraščio „Per pasaulį keliauja žmogus“ priskyrimas kelionių literatūros temai. Analogiškai vien tik pagal pavadinime esantį žodį „juokas“ prie komizmo temos nurodytas iš principo tragiškas Jameso Krüsso kūrinys „Timas Taleris, arba Parduotas juokas“. Čia paminėti tik keli neadekvačios, nekompetentingos tekstų atrankos pavyzdžiai. Nepagrįstas ir kai kurių autorių kartojimasis privalomų kūrinių sąrašuose. Kaip antai, Janinos Degutytės eilėraščiai kaip privalomi tekstai pasirodo net trijų klasių programose.
4. Lietuvos švietimo dokumentuose nuolat akcentuojama įvairių dėstomų dalykų ugdymo turinio integracijos svarba, kaip galimybė priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas, išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių. Pateiktas programos projektas neišpildo šiuolaikinio ugdymo programoms keliamo turinio integruotumo reikalavimo. Pasigedome nuorodų, kurios temos galėtų būti siejamos su istorijos pamokomis, kaip dera etinių klausimų kėlimas su dorinio ugdymo pamokomis.
5. Tiek programos, tiek pasirenkamųjų modulių temos (daugiausia nukreiptos į tradicinio folkloro ir akademinio kanono studijas) neatliepia šiuolaikinės kultūros tendencijų, stokoja įtraukių ir mokiniams aktualių temų, kurios būtų susijusios su jų patirtimis, leistų savarankiškai ir kritiškai reikšti mintis aktualiais klausimais.

Norėdami pademonstruoti alternatyvų literatūrinio ugdymo modelį, šio dokumento priede pateikiame pasirinktų klasių (6 ir 9) programos projektą.

Siūlymus pateikė:

Dr. Mindaugas Grigaitis, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas, Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas ekspertas

Inga Mitunevičiūtė, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė

Dr. Paulius V. Subačius, Vilniaus universiteto profesorius

Dr. Solveiga Daugirdaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja

Dr. Dalia Satkauskytė, Vilniaus universiteto docentė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja

Dr. Paulius Jevsejevas, Vilniaus universiteto asistentas

Dr. Jurgita Katkuvienė, Vilniaus universiteto asistentė

Dr. Rimantas Kmita, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojas, rašytojas

Dr. Aistė Kučinskienė, Vilniaus universiteto asistentė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja

Dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja

Dr. Akvilė Rėklaitytė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja, Vilniaus „Diemedžio“ mokyklos lietuvių kalbos mokytoja