Bendraamžiai: kelias Vilnius–Utena ir susisiekimo ministras

Utenos rajono savivaldybėje Seimo nario Gintauto Palucko kvietimu birželio 21 d. lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis su komanda. 

Svečiai susitiko su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu, savivaldybės administracijos vadovais, skyrių vedėjais, Utenos apskrities savivaldybių merais ir administracijų vadovais, verslo atstovais, žiniasklaida. Susitikimuose taip pat dalyvavo Seimo nariai Gintautas Paluckas, Edmundas Pupinis, Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius, Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas.

Susitikime buvo kalbama apie žvyrkelių asfaltavimo programos įgyvendinimą, probleminius šalies kelius, užsiminta apie savivaldybių darnaus judumo planus, dviračių takų tiesimą,  atsakyta į susirinkusiųjų klausimus.

Bet pagrindinė susitikimo tema – prasčiausios būklės magistralinis kelias Lietuvoje A14 Vilnius–Utena, Rytų Aukštaitijos gyventojų dažnai pavadinamas „betonke“. Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas, kalbėdamas apie minėtą kelią kaip apie visos Lietuvos gėdą, akcentavo, kad „betonkės“ rekonstrukcijos pažadų, planų, etapų, terminų jau būta daug ir įvairių. Vienas paskutinių terminų – tolimi 2033-ieji.

M. Skuodis, išklausęs nuomonių ir pasisakymų šia tema, pristatė naują kelio rekonstravimo planą ir numatomus darbų etapus bei pabrėžė, kad kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija turėtų būti baigta 2025 m.

„Kiek žinau, kelias buvo nutiestas tais metais, kai aš gimiau, – 1985-aisiais, – kalbėjo ministras. – Važiuodamas į Uteną, dar kartą įsitikinau, kad jis yra tikrai labai prastos būklės. Kodėl rekonstrukcijos projektas iki šiol nebuvo įgyvendintas? Priežastis viena – lėšų trūkumas. Paskaičiavom, kad gali prireikti išleisti nuo 150 mln. iki 189 mln. Eur. Patikinu: ministerija dirba, kad šiam projektui lėšų atrastų“.

M. Skuodis pristatė rekonstrukcijos etapus, kurių yra penki. Pirmasis – kelio ruožas nuo Utenos 93,65–95,60 km (Molėtai–Šilinės miškas). Jis turėtų būti baigtas 2023 m. Antrasis – nuo 39,2 km iki 52,18 km (Ličiūnai–Rudokai–Smailiai–Bijutiškis), trečiasis – nuo 21,5 km iki 39,2 km (Nemenčinėlė–Gruodžiai), ketvirtasis – nuo 52,18 km iki 64,33 km (Antapusnė–Leliūnai–Paluokesa). Antro, trečio ir ketvirto etapo rekonstrukciją planuojama baigti 2024 m. Penktasis, paskutinysis, etapas vyks 2022–2025 m. ir bus rekonstruojamas ruožas nuo Molėtų (64,33 km) iki Šilinės miško (93,65 km). Pasak ministro, jau paskelbtas trečiojo ruožo (nuo 21,5 iki 39,2 km) rekonstravimo techninio projekto parengimo ir priežiūros paslaugų įsigijimo viešasis pirkimas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius susirinkusiems pristatė svarstomas keturias kelio rekonstravimo alternatyvas, kurios numato dvi arba tris eismo juostas, taip pat atkarpas, kuriose galėtų būti keturios eismo juostos.

„Kaip žinote, jau yra rekonstruotas beveik 22 km ruožas nuo Vilniaus, – kalbėjo ministras. – Deja, šiais metais darbai kelyje nėra numatyti. Bet pažadu: padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad kelias pagaliau būtų baigtas remontuoti“.

Pranešimą paskelbė: Utenos rajono savivaldybės administracija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2021-06-22 15:03
Savivalda, regionai, Transportas
pasidalinti
atgal