Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijai (VDU ŽŪA) ateities lyderystę šiuo metu prognozuoja ir globalius pasaulio procesus stebintys ekonomistai, ir ketvirtadalį mūsų eksporto generuojantis Lietuvos agrosektorius. Didelių lūkesčių akademijai turi ir vidaus politikos formuotojai, nuogąstaujantys, kad efektyviai neišnaudojant turimo mokslinio potencialo beliktų kopijuoti svetur sukurtas technologijas ir tai nebūtų Lietuvos žingsnis į priekį.
Pati VDU ŽŪA šiuo metu kaip tik žengia naują žingsnį siekdama dar glaudesnio bendradarbiavimo su verslu ir tam jau turi konkretų veiksmų planą. Kartu tikimasi, kad moderniausiomis technologijomis paremta veikla į agrosektorių, o kartu ir į Lietuvos regionus padės pritraukti daugiau jaunų žmonių.
Tarptautinį pripažinimą pelniusi mokslininkė, ekonomistė, aktyvi bioekonomikos plėtros Lietuvoje iniciatorė prof. dr. Astrida Miceikienė VDU ŽŪA kanclerės pareigas eina jau pusmetį. Atlaisvėjus karantino suvaržymams birželio 28 d. akademijoje surengta iškilminga ceremonija, kurios metu A. Miceikienei suteiktos regalijos bei pristatyti komandos veiklos planai. Renginyje dalyvavę politikai, socialiniai, verslo partneriai bei studentų atstovai su akademine bendruomene dalijosi savo lūkesčiais.
Šaliai gyvybiškai svarbios ekspertinės žinios
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad VDU ŽŪA šiuo metu neatsitiktinai yra viena svarbiausių jo vadovaujamos ministerijos socialinių partnerių, „Žemės ūkio produkcijos gamyba auga labai sparčiai ir turime dėkoti žemdirbiams, kurie gelbsti eksportą krizių laikotarpiais. Tačiau šalies ekosistemų tvarumas jau yra pasiekęs savo ribas. Be to, Lietuva turi prisiimti didelius įsipareigojimus dėl klimato kaitos neutralizavimo, galvoti, kaip išsaugoti miškus, kuriems, šiltėjant klimatui, taip pat kyla naujų pavojų. Todėl VDU ŽŪA vaidmuo yra be galo svarbus. Ne kieno nors kito, bet ekspertų nuomonė privalo tapti svarbiausia sprendimus priimantiems šalies politikos formuotojams bei agroverslo atstovams“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Aplinkos ministro minčiai pritarė ir ankstesnysis VDU ŽŪA kancleris, šiuo metu VDU rektorius emeritas prof. Antanas Maziliauskas, pastebėjęs, kad akademijos mokslininkai turi didžiulį įdirbį tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, svarbiuose ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. „Agrosektoriaus lyderystė šiandien yra akivaizdi. Todėl labai norėtųsi, kad politikai rastų instrumentų, skatinančių jaunus žmones rinktis šalies ekonomikai svarbias profesijas“, – imtis švietimo sistemos pokyčių ir užribyje nepalikti motyvuotų regionų abiturientų valdžią ragino A. Maziliauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis atkreipė dėmesį į tai, kad jau beveik šimtmetį gyvuojanti Žemės ūkio akademija vykstant istorinėms transformacijoms visada gebėjo išlaikyti savo krypties tęstinumą rengti žemės ūkiui reikalingus specialistus ir šiandien aplink save yra sutelkusi šalyje pačią stipriausią absolventų bendruomenę.
Šios bendruomenės vardu kalbėjęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis taip pat atkreipė dėmesį į opiausią pastarojo meto agrosektoriaus problemą – visų grandžių specialistų trūkumą.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo nariai Jonas Varkalys, Vigilijus Jukna neslėpė, kad jiems ši problema yra gerai žinoma bei teigė dedantys pastangas tam, kad patekimą į vienintelę šalyje VDU ŽŪA, suteikiančią universitetinį išsilavinimą žemės ūkio, miškininkystės, tvaraus vandens ir žemės išteklių valdymo, bioekonomikos, sumaniosios inžinerijos srityse lemtų ne tik konkursinis balas, bet ir jauno žmogaus motyvacija.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, atstovaujantis daugiausia produkcijos pagaminančių šalies žemdirbių savivaldos organizacijoms, neabejojo, kad ir politikams, ir ūkininkams praktikams didžiausias autoritetas turi būti mokslo tyrimų rezultatai.
Pokytį kuria nebijantys iššūkių
„Agrosektorius – viena sparčiausiai besikeičiančių sričių, kurioje diegiamos pažangiausios aplinkosaugos, technologijų, vadybos sistemos. Todėl stebina ir piktina, kad žmonės iš išorės tebepiešia visai kitokį žemės ūkio paveikslą. Dėl to, specialistų, savo srities ekspertų, skaičius sparčiai mažėja, tarp studentų konkurencinės aplinkos taip pat mažiau, o tai nėra sveika. Todėl šiuos stereotipus griauti būtina“, – ūkininkus, politikus, agroverslo lyderius, ir savo bendramokslius studentus ragino VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto magistrantė Liveta Budreckytė, sėkmingą karjeros kelią kurianti vienoje lyderiaujančių šalies agroverslo įmonių. Mergina teigė šiandien esantis atspindys to, kuo per kelerius metus tampa į akademiją studijuoti iš regiono atvykęs jaunuolis.
„Akademijos bendruomenė niekada nebuvo nutolusi nuo agrosektoriaus ir su juo susijusių verslo sektorių, jo problemų ir iššūkių, taip pat ir viešojo sektoriaus, formuojančio agrosektoriaus ateitį visomis prasmėmis: tiek žemės ūkio politiką, tiek jos įgyvendinimą, mokesčių politiką ir kitas veiklas.
Partnerystė tarp mokslo institucijų ir agrosektoriaus verslų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldos institucijų, bendradarbiavimas skatinant šio sektoriaus plėtros procesus – vienintelis įmanomas kelias siekiant vystyti mokslines veiklas, kurti ir diegti inovacijas, iššūkius paversti galimybėmis”, – įsitikinusi VDU ŽŪA kanclerė prof. A. Miceikienė, atkreipianti dėmesį, kad žemės ūkio mokslas, agrosektorius ir Lietuvos kaimas niekada neliko skolingi valstybei. Nepaisant visų sunkumų, ši partnerystė ir bendros veiklos rezultatai visada užtikrino tautai didesnį ar mažesnį, bet savos lietuviškos duonos kąsnį.
Agrosektorius – siekiantiems kurti naujus produktus
Pasak A. Miceikienės, pasaulinės tendencijos rodo, kad maisto poreikis pasaulyje 2050 m. bus beveik dvigubai didesnis, o klimato kaita, riboti dirbamosios žemės ir vandens ištekliai, siekis našiai ir išteklius tausojamai gaminti konkurencingą aukštos pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produkciją skatins naujų augalų ir gyvūnų veislių kūrimą, precizinių technologijų, inovatyvių trąšų, paslaugų ir priemonių naudojimą. Vykstantys skaitmenizacijos procesai negrįžtamai keičia verslo modelius, darbo vietas – vienas jų naikina, sukurdami kitas, kurioms reikia naujų žinių ir aukštos kvalifikacijos. Naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia žmoniją iš esmės pakeisiančiais būdais. Visa tai kelia klausimus: ar esame pasiruošę ateičiai, technologinių inovacijų šuoliui, ar turime pakankamai žinių ir kompetencijų suvaldyti šiuos pokyčius, ar gebėsime pasinaudoti naujų technologijų mums skirtomis galimybėmis.
Pokyčiai pasitinkami drąsiai
Todėl VDU ŽŪA šiuos iššūkius pasitinka suformavusi naują organizacinę struktūrą, parengusi strategiją ir jos įgyvendinimo planą.
„Siekdami būti lyderiais bioekonomikos vystyme, kuriame Bioekonomikos tyrimų institutą, siekdami palaikyti dar glaudesnius ryšius su verslo ir socialiniais partneriais, įsteigėme Verslo ir socialinės partnerystės centrą, įkūrėme klasterį „Žaliasis intelektas”. Tikime, kad naujoji ŽŪA strategija, apjungianti akademijos naująją organizacinę struktūrą, padės mums tapti ateities aukštojo mokslo institucija, savo veiklose integruojančia studijas, mokslą ir paslaugas verslui bei viešajam sektoriui.
Kartu su mecenatais, rėmėjais, partneriais kuriame ateities agroverslo studijų programas, įgyvendiname bendrus verslo ir mokslo projektus, kartu siekiame sudaryti galimybes jaunimui studijuoti ir siekti perspektyvų Lietuvos regionuose. Didžiuojamės pirmąja Lietuvoje ŽŪA alumni iniciatyva įsteigti Labdaros ir paramos fondą, skirtą sudaryti finansines galimybes studijuoti motyvuotiems ir gabiems regionų vaikams, džiaugiamės inžinerijos studijų klasteriu, kuriame jau šešios įmonės, verslo lyderės, sudarančios galimybes pasinaudoti jų infrastruktūra, stipendijomis inžinerijos studentams. Šiuo metu jaučiame ypač didelę žemės ūkio verslo pagalbą dabartinėje sudėtingoje studijų politikoje“, – kalbėjo A. Miceikienė, neabejojusi, kad tik sudarydami galimybes jaunimui įgyti žemės, miškų ir vandens ūkio bei kaimo plėtros specialybes, paskatinsime juos pasilikti regionuose, perimti tėvų ar kurti savo verslą, plėtoti kaimo socialinę infrastruktūrą, padėsime išsaugoti kaimo identitetą, užtikrinsime regionų gyvybingumą ir tvarumą. Visa tai deramai gali atlikti tik aukščiausios kvalifikacijos specialistai eruditai, išugdyti atitinkamoje Alma Mater dvasioje.