Pagal Vidaus reikalų ministerijos statistiką nuo 2021 sausio 1 d. iki liepos 8 d. Lietuvos pasienyje sulaikyti 1509 nelegalūs migrantai. Šie skaičiai nuolat keičiasi į didėjimo pusę ir šiuo metu sunku tikėtis, kad srautai pasibaigs. Vyriausybė sugebėjo paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, bet iki šiol neturi konkretaus veiksmų plano migrantų krizei valdyti.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro neapgalvotos retorikos sukeltą krizę ir pasekmes, t.y. neteisėtų migrantų antplūdį į Lietuvą, bandoma permesti savivaldybėms. URM dialogui nesiruošia, pasienio tarnybos prarado bet kokias bendradarbiavimo galimybes, siekiant suvaldyti migrantų iš Baltarusijos pusės srautus, o Baltarusija, kaip žinia, iš kaimyninių su Lietuva besiribojančių valstybių sąrašo, neišnyks. Kitaip situacija atrodo Latvijoje ir Lenkijoje, kur valdžia geba išsakyti politinę poziciją Baltarusijos valdžios atžvilgiu ir tuo pačiu užtikrinti savo valstybių saugumą. Kas atsakys už politinį pasipuikavimą sukeliant migracijos krizę Lietuvoje?

Kol Europos Sąjunga, kuriai pusantro tūkstančio migrantų tai nereikšmingas dalykas, tik deklaruoja pagalbą, didžiausia pabėgėlių krizės našta planuojama perkrauti ant savivaldybės pečių. Pasienio savivaldybės, kurios dėl savo geografinės, socialinės, ekonominės padėties turėtų būti stiprinamos prioritetine tvarka, vienpusiškai planuojamos paversti nelegalių migrantų stovyklomis. Kategoriškai tam prieštaraujame.

Migracijos krizę reikia spęsti centralizuotai, pasitelkiant viešojo saugumo tarnybas, kariuomenę, tarptautinę pagalbą, turint aiškius veiksmų planus ir informuojant visuomenę. Miestelių ir kaimų gyventojai jaučiasi nesaugūs. Mokyklos, socialinės ar kultūros įstaigos negali tapti nelegalių migrantų buveinėmis. Iš Vyriausybės, Vidaus reikalų ministerijos negirdime, kokias atbaidomąsias srautų stabdymo priemones bus taikomos, o laikas gaišomas ieškant imigrantų apgyvendinimo galimybių. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija rado kol kas vienintelę priemonę – užtvarą iš aštrios vielos ritinių. Kiek neteisėtų migrantų spės kirsti sieną, kol atbaidomasis politikos įrankis bus panaudotas pagal paskirtį – nežinia.

Raginame Vyriausybę atsakyti piliečiams į klausimus: kodėl nebuvo imtasi veiksmų ir nepasirengta kritinei situacijai, kuri buvo prognozuojama ir plačiai aptarinėjama? Kodėl modulinių namų, palapinių ir angarų statyba pradėta planuoti tik dabar? Kodėl iki šiol neįvertinta valstybės įmonių valdoma infrastruktūra, kuri gali būti naudojama šiuo sudėtingu metu? Kodėl nelegalūs migrantai nėra apgyvendinami ministerijų ar jų įstaigoms priklausančiuose pastatuose? Kokiomis priemonėmis bus mažinami nelegalios migracijos srautai?

Mes, Seimo nariai, atstovaujantys Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybių gyventojus, solidarizuojamės su daugeliu pasienio savivaldybių merų išsakyta pozicija ir prieštaraujame, kad pasienio savivaldybės taptų krizės įkaitais dėl nesprendžiamų valstybės sienų apsaugos ir užsienio politikos problemų. Nematome galimybių migracijos krizę spręsti lokaliu mastu mūsų rajonuose, tam nėra tinkamų vietų, techninių galimybių bei žmogiškųjų išteklių. Raginame Vyriausybę prisiimti atsakomybę už sukeltą krizę ir jos pasekmes ir priimti sprendimus, o ne paversti vieną didelę krizę dar dešimtimis lokalių, kas bandoma šiuo metu padaryti.

Beata Petkevič

Česlav Olševski