Prieš 14 metų Europos ministrų taryboje patvirtinus „Europos baltąją sporto knygą“ Lietuvoje buvo inicijuotas ir pradėtas vykdyti sisteminis gyventojų fizinio aktyvumo projektas: „Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės“. Projektas buvo organizuojamas 13 metų, jame per visus žaidynių etapus kasmet dalyvaudavo apie 11 - 12 tūkst. gyventojų. Pagrindinė projekto idėja buvo apjungti visas šalies savivaldybes, kuriame galėtų dalyvauti suaugę vyrai ir moterys siūlant jiems pačias populiariausias sporto šakas/rungtis. Projektas buvo finansuojamas per Sporto rėmimo fondą (kuris šiuo metu yra uždaromas). Pagrindiniai I ir II žaidynių etapų vykdytojai buvo šalies savivaldybių sporto centrai kurie buvo parenkami pagal geografinį išsidėstymą, viso projekto koordinavimą ir organizavimą vykdė Lietuvos asociacija „Sportas visiems“.
Šiais metais paaiškėjus Sporto rėmimo fondo, iš kurio žaidynės buvo finansuojamos, rezultatams - projekto vykdymui lėšų neskirta. Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ daugiau nei pusę metų prašo ir siūlo Švietimo ir mokslo ministerijai rengiant sporto įstatymą fiziniam aktyvumui skirti deramą dėmesį, taip kaip finansuojamas federacijų sportas – per programinį finansavimą, kad bent pačios Valstybės inicijuoti fizinio aktyvumo projektai turėtų tęstinumą. Ministerijai buvo siūloma parengti nacionalinę fizinio aktyvumo programą ir jos vykdymui skelbti konkursą, tačiau Sporto įstatymo projektas Seimui pateiktas neatsižvelgus į siūlymus.
„Šis sporto projektas išskirtinis tuo, jog buvo skirtas būtent vyresnio amžiaus žmonėms iš regionų, seniūnijų ir savivaldybių, kita išskirtinumo dalis tai, jog sporto šakos pagrinde – žaidybinės. Tokio mąsto ir sisteminio fizinio aktyvumo projekto vykdomo šalyje daugiau neteko girdėti. Beje, Lietuvos seniūnijų sporto žaidynes inicijavo Kūno kultūros ir sporto departamentas 2007 metais, tai buvo Valstybės prioritetas fizinio aktyvumo srityje. Žinoma, tai nėra koks viešai skambantis čempionatas, tačiau iki dabar, bene svarbiausia Europos sporto politikos kryptis – fizinis aktyvumas gyventojų tarpe. Tai 2007 metais Briuselyje suvokė ir sutarė visų Europos šalių ministrai ir ministrų taryboje buvo patvirtinta Europos „Baltoji knyga dėl sporto“ – projekto pradžią prisiminė tuometinis Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius prof. Algirdas Raslanas.
Šio dokumento nuostatos Europos veiklos prioritetuose išliko iki dabar, o mes kaip tuometinis Sporto departamentas, kuriam aš tuo metu vadovavau iš karto ėmėmės veiksmų – taip ir atsirado mūsų šalyje žaidynės, kurios vykdavo kasmet, apimdamos daugiau kaip 50 šalies savivaldybių, gyventojams buvo pasiūlyta 12 populiariausių ir prieinamiausių sporto rungčių, įtrauktos ir rungtys moterims: tinklinis, krepšinis, stalo tenisas, smiginis, šaškės, šachmatai ir kt. Todėl išties labai keista, kad tokių šalies mąsto priemonių, gebančių apjungti visą šalį ir pasiekti vyresnio amžiaus žmones, svarba, valdžios yra ignoruojamos“ – stebėjosi prof. A. Raslanas, tuometinis Lietuvos sporto vadovas.
„Paraiškoje nurodoma, kad dalis planuojamu projekto veiklų jau yra pareiškėjo organizuojamos tęstinės, tradicinės veiklos“ – taip yra įvardijamas šio projekto trūkumas cituojant ekspertą vertintoją, nors toliau vardindamas projekto trūkumus projekto vertintojas pats sau prieštarauja „Paraiškoje nėra pateikiama išsami informacija, kaip projekto rezultatai užtikrins projekto tęstinumą“ - tai va toks ir rezultatas, žaidynės nebus vykdomos“ - apmaudo neslepia ilgametis projekto organizatorius, asociacijos Sportas visiems prezidentas A.B. Vasiliauskas.
„Prieš daugiau kaip 12 metų Valstybės inicijuotas ir kasmet vykdytas projektas yra prastai suvertintas dėl to, kad veiklos yra tęstinės...! Nežinau kur yra dabar Valstybės sporto prioritetai, kas už juos atsako, kas juos formuoja – bet rezultatas yra toks. Mano manymu taip būti negali, ir nors dabartinė Švietimo ir sporto valdžia galvoja, kad kažkokios organizacijos reikalauja be konkurso skirti joms pinigus, dėl to priešinamasi programiniam tokių projektų finansavimui – tai yra visiška netiesa. Niekada niekam neprašėme be konkurso skirti lėšų. Bet gal ministerijoje taip galima galvoti, kai neturi kaip pateisinti situacijos nesupratimo. Mano manymu, ministerija tiesiog nepadaro savo namų darbų, jau nekalbant apie tai, kad nevykdo Vyriausybės programos nuostatų, bet net neskaito kokius pasiūlymus jiems teikia nevyriausybinės organizacijos, prašydamos bent nediskriminuoti fizinio aktyvumo ir sveikatingumo, numatyti programinį finansavimą, pagal valstybei reikalingus rodiklius, prioritetus ir skelbti konkursą tai programai vykdyti. Tačiau, į teikiamus pasiūlymus net nepateikiami argumentuoti atsakymai, fizinis aktyvumas ir visuomenės sveikatinimas per organizuotą fizinę veiklą yra numesti į patvorį kaip suplyšęs ir niekam nereikalingas kamuolys.
Atsidūrėme aklavietėje, kai Valstybės inicijuoti ir vykdyti sporto ir fizinio aktyvumo projektai numetami iki projektinio – laikino ir lokalaus lygmens ir sprendimus priima techniniai darbuotojai – tai ministerijos politinės valios trūkumas, arba visiška nekompetencija - susirūpinimo neslepia Sportas visiems vadovas.
Primename, kad birželio mėn., Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijoje svarstytas Sporto įstatymo projektas, kurį skubos tvarka pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija - nebuvo patvirtintas kaip tinkamas ir yra grąžintas ministerijai tobulinti. Prieš kelias savaites Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su prašymu inicijuoti Lietuvos sporto vizijos ir strategijos sukūrimą. Nevyriausybinės organizacijos yra ne kartą siūlę ministerijai pradėti veiklą nuo dokumentų, kurie yra būtini ir priimti politiniu lygmeniu, įtrauktos visos tikslinės grupės, naudos gavėjai, vykdytojai, reikalaujami rodikliai ir kt. kriterijai, kurių pagalba būtų galima valdyti ir siekti juose numatytų rodiklių ir reikalauti atsakomybės už valstybės skirtas lėšas.