Vyriausybė pritarė beveik visoms Vidaus reikalų ministerijos (VRM), siūlomoms pataisoms dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ), išskyrus siūlymą dėl ikiteisminės apskundimo tvarkos. Nuspręsta atsisakyti ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos ir nustatyti, kad sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo bus galima skųsti dviem teismams, tokia pačia tvarka bus skundžiami sprendimai dėl grąžinimo, išsiuntimo ir draudimo atvykti. Naujausiomis pataisomis siūloma tobulinti prieglobsčio nagrinėjimo procedūras ekstremaliosios situacijos laikotarpiu. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, tai kompromisinis variantas, leidžiantis suderinti šalies nacionalinio saugumo interesus ir atliepiantis migrantų teisių aspektus.

„Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui siūloma dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai. Priimant sprendimą dėl  judėjimo apribojimo – įsitikinti ar  nėra pabėgimo pavojaus ar migrantas nekelia grėsmės valstybei. Šioje situacijoje svarbu atliepti žmogaus teisių lūkesčius, bet kartu užtikrinti nacionalinių interesų saugumą. Tarptautinė bendruomenė turi aiškiai matyti, kad Lietuva gerbia žmogaus teises ir laikosi tarptautinių įsipareigojimų, bet kartu turime apsaugoti mūsų piliečius nuo galimų pavojų“, – teigia vidaus reikalų ministrė.

Posėdžio metu Ministrų kabinetas nutarė grįžti prie įprastinės skundų nagrinėjimo tvarkos. Siūloma atsisakyti ikiteisminės tvarkos ir pasilikti prie 2 etapų teismų – Apygardos administracinio teismo (AAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT). Apskundimai nestabdys sprendimo įgyvendinimo.

Vyriausybė  taip pat pritarė pataisoms, kuriomis pirmiausia siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, t. y. užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras. Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas (MD). Prieglobsčio prašytojai turi kur kas platesnes teises ir garantijas nei neteisėti migrantai, kurie iš Lietuvos gali būti išsiųsti nedelsiant.

Lietuvą ištikus migracijos krizei, UTPĮ jau taisytas skubos tvarka kelis kartus. Ankstesnėmis pataisomis buvo nustatytas šešių mėnesių pasienio procedūros terminas. Šiuo laikotarpiu neteisėtai sieną kirtusiam asmeniui suteikiamos apgyvendinimo ir kt. bazinės paslaugos, tačiau kol sprendžiama dėl jo teisinės padėties, apribojamas jo judėjimas.

Pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminu įstatymo pataisomis, siūloma dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir judėjimo teisės spręsti individualiai: 

• jeigu migrantui prieglobstis suteikiamas, jis gauna leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai jam netaikomi;
• jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta apskundimo procedūros, o migrantas nekelia jokio pavojaus, kol įsiteisės sprendimas, jam taip pat netaikomas judėjimo ribojimas; 
• jeigu yra migranto pasislėpimo / pabėgimo pavojus, MD arba VSAT sprendimu jis gali būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę iki šešių mėnesių. Pasislėpimo kriterijai yra aiškiai numatyti dabar galiojančiame UTPĮ;
• jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų – pvz., grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra, VSAT gali kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Teismai migrantus gali sulaikyti ne ilgiau kaip aštuoniolikai mėnesių.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūrai visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šis pažymėjimas nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje, su juo migrantas negalėtų ir teisėtai išvykti iš Lietuvos, tačiau jis įgytų tolerancijos statusą. Šis dokumentas patvirtintų migranto teisinį statusą ir teisę dirbti, jei įgyta, kol sprendžiamas jo grąžinimo ar išsiuntimo klausimas. Teisė dirbti būtų įgyjama po dvylikos mėnesių nuo migranto užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos.

Ekstremaliosios situacijos laikotarpiu siūloma praplėsti neribojamų prieglobsčio prašytojams užtikrinamų teisių mastą. Papildomai užtikrinama teisė nemokamai suprantama kalba gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, teisė gauti psichologinę pagalbą, socialines paslaugas ir kreiptis į Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos ar kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus. Taip pat siūloma nustatyti, kokiomis teisėmis gali naudotis neteisėtai Lietuvoje esantys užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai (pvz., teise gauti informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, pažeidžiami asmenys – teise naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis, teisės aktų nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba ir kt.). 

Migracijos departamentas jau išnagrinėjo trečdalį – 1 289 – neteisėtai Baltarusijos sieną kirtusių migrantų prašymų suteikti prieglobstį. Pabėgėlio statusas suteiktas 2 Eritrėjos pilietėms, joms išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, 878 migrantams prieglobstis nebuvo suteiktas, o 409 neteisėtų migrantų prašymai suteikti prieglobstį buvo nutraukti dėl migrantų grįžimo į kilmės šalis arba pasišalinimo.

Iš viso nuo metų pradžios iš Lietuvos išsiųsta 260 neteisėtų migrantų. Šiuo metu išsiuntimo iš šalies laukia 414 neteisėtų migrantų, kurių prieglobsčio prašymai nebuvo tenkinti ir apskundimo procedūros jau atliktos.

Pataisoms dar turi pritarti Seimas.