Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė kartu su 20 skirtingų Seimo frakcijų parlamentarais įregistravo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad nuo 2026 m. Lietuvoje nebegalės būti auginami kailiniai žvėreliai dėl tikslo gauti jų kailį.
Projektu siekiama uždrausti veiklą, kuri kelia daug etinių ir moralinių pasekmių, neįgyvendina gyvūnų gerovės nuostatų užtikrinimo, kelia daug abejonių dėl ekonominės naudos valstybei.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepritaria gyvūnų auginimui dėl jų kailių. 2019 m. lapkričio mėn. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, net 81,7 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kailinius gyvūnus auginti narvuose ir žudyti dėl jų kailių yra nepriimtina. Kailinių žvėrelių auginimas šiuo metu yra uždraustas Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje (audinių auginimas), Danijoje (lapių auginimas), Švedijoje (lapių ir šinšilų auginimas), Estijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Serbijoje, Kroatijoje, Šiaurės Makedonijoje bei Čekijoje.
Lietuvoje šiuo metu veikia apie 150 kailinių žvėrelių fermų, kuriose auginama apie 1,5 mln. kanadinių audinių ir apie 44 tūkst. šinšilų. Visa produkcija yra parduodama užsienio aukcionuose.
„Kailiniai ir kailio gaminiai jau nebėra nebepakeičiami gaminiai, tai yra prabangos prekė. Šiandieninė visuomenė yra pasikeitusi, jai svarbu gyvūnų gerovė, vartojimo kultūra, tvarūs gaminiai ir pasirinkimai. Kviečiu atsisakyti gyvūnų žudymo dėl prabangos prekės bei skatinu Lietuvą žengti kartu su tomis valstybėmis, kurios atsisako kalinių žvėrelių fermų“, – sakė A. Gedvilienė.
VšĮ „Tušti narvai“, jau daug metų kovojanti dėl kailinių gyvūnų fermų uždraudimo, pateikia nemažai faktų, kurie patvirtina, kad kailinių gyvūnų fermose nėra laikomasi gyvūnų gerovės nuostatų. Apie pažeidimus patvirtina ir Valstybinės maisto ir veterinarijos pateikti duomenys. 2020 m. buvo vykdyti 74 kailinių gyvūnų laikymo vietų patikrinimai, kurių metu užfiksuoti šie pažeidimai: kailinių gyvūnų laikymo reikalavimų neatitinkantys narvai, aplaidžiai tvarkomi ir apskaitomi pašarai, neregistruoti duomenys apie susidariusius šalutinius gyvūnų produktus, gyvūnų gaišenas, nenaikinti graužikai, nustatyti gyvūnų laikymo, sveikatingumo pažeidimai ir kt.
„Visas pasaulis eina link gyvūnų naudojimo kailiui atsisakymo. Dauguma Europos šalių uždraudė kailių fermų veiklą, šią vasarą tai padarė ir Estija, dabar draudimas svarstomas Latvijos parlamente. Izraelyje ir Kalifornijoje uždrausta prekyba kailiu. Patys žinomiausi pasaulio dizaineriai atsisako naudoti gyvūnų kailį. Akivaizdu, kad ateities šiam verslui nėra. Laikas ir Lietuvoje atsisakyti žiauraus ir nereikalingo gyvūnų išnaudojimo, todėl džiaugiamės, kad registruojamas tai siūlantis įstatymo projektas“, – teigė gyvūnų apsaugos organizacijos „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Teikiamame įstatymo projekte numatoma skirti kompensacijas už šios veiklos nutraukimą, numatomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus sudarytos galimybės nutraukti veiklą ar persiorientuoti į kitas veiklas. Projekte numatoma, kad kompensacijos gali būti skiriamos iki 2022 m. sausio 1d. Lietuvoje registruotoms ir veikiančioms kailinių žvėrelių fermoms, kurios gyvūnus augina dėl komercinės veiklos siekiant gauti kailius. Šia nuostata siekiama išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, nes tokia neigiama praktika buvo fiksuota kitose šalyse.
Projektą taip pat pasirašė Seimo nariai: Monika Ošmianskienė, Simonas Gentvilas, Andrius Vyšniauskas, Linas Jonauskas, Ligita Girskienė, Lukas Savickas, Rūta Miliūtė, Paulė Kuzmickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Kernagis, Romualdas Vaitkus, Matas Maldeikis, Arūnas Valinskas, Irena Haase, Dalia Asanavičiūtė, Ieva Pakarklytė, Morgana Danielė, Mindaugas Lingė.