Intelektualiame kalėdiniame gyvybės mokslų bendruomenės vakarėlyje – intriguojančios mokslo temos

Kada paskutinį kartą dalyvavote intelektualiame vakarėlyje? Gruodžio 2 d. visą Lietuvos gyvybės mokslų industrijos bendruomenę ir tuos, kam įdomūs žmogaus kūne vykstantys stebuklai, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūris (MITA) projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda kviečia į virtualų kalėdinį vakarėlį „Life Sciences Xmas: Trends & Spells“.

Neįtikėtini faktai apie miegą, genų veiklos stebuklai, įstabiosios smegenys ir stulbinanti smegenų sąveika su žarnynu – tokias įkvepiančių pranešėjų temas kartu su šventiniu protmūšiu projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda jums supakavo į kalėdinę dovaną.

Pirmasis vakarėlio svečias – epigenetinių tyrimų psichiatrijoje pradininkas dr. Artūras Petronis. Medikas ir mokslininkas dirba VU Gyvybės mokslų centre bei vadovauja Toronto universiteto Epigenetikos laboratorijai.

Epigenetika – gana nauja mokslo sritis, dar tik žengianti pirmuosius žingsnius medicinos istorijoje. Vis daugiau mokslininkų pritaria, kad epigenetiniai reguliacijos sutrikimai gali sukelti patologinius procesus organizme, todėl šios srities tyrimai – labai perspektyvūs ir sparčiai populiarėja. Mokslo pasaulyje gerai žinomas biomedicinos ir molekulinės medicinos profesorius papasakos, kokie gamtos stebuklai užkoduoti kiekviename iš mūsų.

Neuromokslų daktaras iš KTU „Santakos“ slėnio Sveikatos telematikos mokslo instituto dr. Yasin Hamarat šventiniame pranešime nustebins mokslo atradimais apie mūsų įstabias smegenis ir naują būdą, kaip neuronus apsaugoti nuo žūties.

Oslo universiteto neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė tiria miegą ir jo metu vykstantį „smegenų plovimą“. Šis kenksmingų toksinų pašalinimo iš smegenų procesas labai svarbus neurodegeneracinių ligų prevencijai.Laura taip pat yra aistringa mokslo komunikatorė – jos populiaraus mokslo straipsnius, vaizdo įrašus, tinklalaides, interviu ir paskaitas galite rasti čia.

„Kodėl Grinčas toks irzlus, piktas, ne itin protingas ir susiraukšlėjęs? Gal dėl to, kad miego sąskaita planuoja savo niekšiškus darbelius?“, –  intriguoja mokslininkė ir žada apžvelgti, kaip mus veikia miego stoka bei patarti,kaip gerai išsimiegoti.

Dar vienas vakarėlio svečias – biochemikas dr. Aurelijus Burokas. Baigęs biochemijos magistro studijas Vilniaus universitete, biomedicinos mokslų disertaciją apsigynė „Pompeu Fabra Universitete“ Ispanijoje. Jo stažuočių sąraše – Stanfordo (JAV), Korko koledžo Airija) bei Pompeu Fabra (Ispanija) universitetai.

Pernai VU Gyvybės mokslų centre dirbančio mokslininko su kolegomis iš Ispanijos atlikti tyrimai sulaukė tarptautinio dėmesio. Publikacija, kurioje nagrinėjamas ryšys tarp nutukimo ir suprastėjusios atminties, buvo paskelbta prestižiniame neurobiologijos žurnale „Cell Metabolism“. Šis tyrimas atvėrė galimybę dar geriau pažinti žarnyno bakterijų (mikrobiotos) įtaką mūsų smegenų veiklai. Kitame projekte mokslininkas su kolegomis ypač daug dėmesio skiria mikrobiotos, žarnyno ir smegenų ryšio įtakai tokioms ligoms kaip Alzheimeris ir autizmas ir viliasi rasti būdą įveikti šias ligas.

„Laukdami Kalėdų vaišių, nepamirškite savo mikroskopinių draugų!“, – perspėja mokslininkas. Vakarėlio metu jis papasakos apie tai, kas gyvena mūsų žarnyne, ir kas nulemia mūsų gerą sveikatą bei savijautą.

Po įkvepiančių pranešimų renginio žiūrovų laukia aktyvi kalėdinė smegenų mankšta – Gyvybės mokslų protmūšis. Atsakyti į klausimus dalyviams padės loginis mąstymas, biotechnologijų bei gyvybės mokslų srities žinios. Nugalėtojų laukia prizai.

Renginio pradžia 16 val. Jį moderuos žurnalistas, technologijų ir mokslo populiarintojas Lukas Keraitis. Daugiau informacijos apie renginį ir registraciją rasite čia.

MITA koordinuojamo projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ tikslas – gyvybės mokslų industrijos populiarinimas, žinių perdavimo, technologijų pažangos, inovacijų, komercializavimo bei naujų įmonių kūrimosi skatinimas ir tarptautinio Lietuvos, kaip GMI šalies, įvaizdžio kūrimas. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Pranešimą paskelbė: Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2021-11-17 08:45
Švietimas ir mokslas, Medicina, farmacija
pasidalinti
atgal