Europos Komisijos (EK) kasmet skelbiamoje Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitoje Lietuvos vertinimas viršijo bendrą Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Kaip ir pernai, šiemet Lietuva užėmė 14-tą vietą tarp 27 valstybių. Pagal užsibrėžtą strategiją 2025 metais Lietuva siekia DESI ataskaitoje užimti 10 vietą, o įgyvendinus planuojamas reformas 2030 metais pakilti iki 7-osios.

Europos Komisija stebi valstybių narių skaitmeninę pažangą ir teikia skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitas nuo 2014 m. Jose kasmet pateikiami šalių profiliai ir ES lygmens analizė pagrindinėse skaitmeninės politikos srityse valstybėms narėms padeda nustatyti prioritetinių veiksmų sritis.

Pagal DESI indeksą vertinama bendra ES šalių skaitmeninė veikla ir jų pažanga skaitmeninio konkurencingumo srityje. Valstybių narių rezultatai stebimi atsižvelgiant į įvairius rodiklius: skaitmeninio ryšio, skaitmeninių įgūdžių, internetinės veiklos, įmonių skaitmeninimo, skaitmeninių viešųjų paslaugų ir kitas.

Šiemet EK Lietuvai skyrė 51,8 balo, tuo tarpu ES vidurkis –  50,7 balo. Nors užėmusi 14-tą vietą Lietuva aplenkė Latviją, Lenkiją, Prancūziją, Italiją, Portugaliją ir kitas šalis, ji gerokai atsilieka nuo Estijos. Pagal bendros skaitmeninės veiklos rezultatus ES pirmauja Suomija, Švedija, Danija ir Nyderlandai, o mūsų kaimynėms reitinge sekasi skirtingai: Estija užima 7, Latvija – 18, o Lenkija – tik 23 vietą.

Pažymėtina, kad pernai mūsų šalis taip pat užėmė 14-tą vietą, tačiau šiemet iš esmės keitėsi skaičiavimo metodika.  EK pakoregavo DESI vertinimo sritis taip, kad jos labiau atspindėtų dvi pagrindines politikos iniciatyvas, kurios artimiausiais metais darys poveikį ES skaitmeninei transformacijai: Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemones bei 2030 m. skaitmeninės politikos kelrodžio („Digital Decade Compass“) siekius. Pradėti vertinti nauji rodikliai, tokie kaip aplinkos tvarumui skirtos informacinės ir ryšių technologijos (IRT), e. sąskaitų naudojimas, vertinamos ir įmonės, kuriose rengiami IRT mokymai bei kita. 

Pernai Lietuva padarė pažangą daugelyje vertintų sričių – aukštą 4 poziciją Lietuva užima pagal skaitmenines paslaugas verslui (96 balai, kai ES vidurkis – 84). ES vidurkį Lietuva gerokai viršija ir pagal atvirus duomenis (86 balai, kai ES – 78), ir e. valdžios naudotojų skaičių.

Europos Komisijos vertinimu, didžiausios Lietuvos perėjimo prie skaitmeninių technologijų kliūtys, trukdančios išnaudoti inovacijų potencialą, yra pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai ir IRT specialistų trūkumas.

Lietuvos MVĮ konsultacijos taip pat atskleidžia, kad greta minimų įgūdžių bei specialistų trūkumo taip pat pastebimas nepakankamas suvokimas apie skaitmenizavimo sprendimų nešamas procesų efektyvumo didinimo bei bendrai naujo verslo galimybes. Tai rodo, kad Lietuvos business-to-business rinkoje skaitmenizavimo poreikis dar yra besiformuojantis ir reikalauja technologijas kuriančių įmonių papildomų savo produktų ir paslaugų viešinimo investicijų/pastangų.

Pagal DESI ataskaitą, technologijų integracijos srityje aukščiau už ES vidurkį Lietuva yra pagal dirbtinio intelekto diegimą, aplinkos tvarumui skirtas IRT, mažų ir vidutinių įmonių pardavimus internetu ir elektroninės informacijos dalijimąsi. Vis dėlto, pagal MVĮ, kurių skaitmeninis intensyvumas yra bent bazinio lygio, ir kurios naudoja debesijos paslaugas ir didžiuosius duomenis, dalį Lietuva atsilieka.

Verslo skaitmenizavimas padeda pereiti į šalies konkurencingumą užtikrinančią aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Todėl siekiant tęsti skaitmeninę ekonomikos transformaciją, būtina auginti startuolių ekosistemą ir remti skaitmeninių technologijų integravimą mažose ir vidutinėse įmonėse, ypatingą dėmesį skiriant įsikūrusioms nepalankioje padėtyje esančiuose regionuose.

Norėdama padėti pramonės įmonėms, planuojančioms skaitmenizuoti savo procesus, MITA kviečia kreiptis į projekto „Smart InoTech pramonei“ konsultantus. Ekspertai padės įsivertinti inovacinį potencialą, suformuoti įmonės inovacijų kūrimo strategiją ir rasti tinkamas finansavimo programas. 

Parengta įgyvendinant iš Europos Sąjungos stuktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Smart Inotech pramonei“. Projekto  Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.     

Plačiau apie projektą skaitykite ČIA.