Antradienį Strasbūre vykstančioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Europos Komisijos pirmininkė Ursula fon der Lejen, apžvelgdama situaciją prie ES-Baltarusijos sienos, pabrėžė, kad Baltarusijos režimo vykdoma hibridinė ataka yra visos ES problema.
„Tai nėra dvišalis Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos klausimas su Baltarusija. Tai visos ES problema. Tai inicijavo ir organizavo Lukašenkos režimas ir jo rėmėjai, viliodami žmones prie sienos, bendradarbiaudami su migrantų kontrabandininkais ir nusikalstamais tinklais“, – pažymėjo EP pirmininkė.
Ji teigė, kad lankėsi Jungtinėse Valstijose, kuomet prieš dvi savaites krizė paaštrėjo.
„Mūsų pokalbių su prezidentu Dž. Baidenu dėmesio centre buvo skandalingas Baltarusijos režimo elgesys. Abu sutarėme, kad tai nėra migracijos krizė. Tai autoritarinio režimo bandymas destabilizuoti savo demokratines kaimynes. Režimo, kuris surengė nesąžiningus rinkimus ir žiauriai slopina savo žmones. Režimas, kurio mes nepripažįstame“, – sakė U. fon der Lejen.
Pasak jos, šis ciniškas šantažas davė priešingą rezultatą: visa Europa šiuo klausimu solidarizuojasi su Lietuva, Lenkija ir Latvija.
Jau matomas išplėstų sankcijų režimo poveikis
EK vadovė teigė, kad spręsdama šią krizę Europa veikia keturiais būdais: teikia humanitarinę paramą; palaiko diplomatinius ryšius su kilmės šalimis; įvedė sankcijas asmenims ir subjektams Baltarusijoje ir sankcijas transporto operatoriams, padedantiems vykdyti prekybą žmonėmis ir kontrabandą; taip pat padeda saugant sieną.
U. fon der Lejen teigimu, A. Lukašenkos režimas išnaudoja žmones, pasinaudodamas jų kančiomis ir provokuodamas smurtą bei žmonių žūtis politiniais tikslais.
Ji pabrėžė, kad žmonėms įstrigusiems Baltarusijos teritorijoje dėl Lukašenkos režimo reikia pagalbos.
„Todėl nedelsdami susisiekėme su JT agentūromis. Sudarėme su jomis kontaktinę grupę, palaikome nuolatinį ryšį ir nedelsdami sutelkėme lėšas, kad paremtume jų pastangas vietoje“, – kalbėjo EK pirmininkė.
Ji taip pat išskyrė diplomatinius žingsnius. Kartu su JAV sutarta, kad siekiant kovoti su tokiu elgesiu svarbu koordinuoti mūsų sankcijas ir bendradarbiauti su kilmės šalimis bei oro transporto bendrovėmis, kurios gabena migrantus į Minską.
„Šiuo metu deriname savo sankcijas su Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Jungtine Karalyste. Pavedžiau Komisijos pirmininko pavaduotojui A. Schinui nedelsiant užmegzti ryšius su kilmės šalimis. Jis lankėsi Irake, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Libane, Turkijoje ir Uzbekistane“, – vardijo U. Fon der Lejen.
Pasak pareigūnės, jau matomas ir išplėstų sankcijų režimo poveikis.
„Kelios oro transporto bendrovės ir civilinės aviacijos institucijos nutraukė nepagrįstas keliones į Baltarusiją. Be to, Irakas pradėjo repatrijuoti Baltarusijoje įstrigusius piliečius. Džiaugiamės šiuo labai geru bendradarbiavimu su Iraku. Tačiau įstrigusių migrantų yra ir daugiau, todėl dirbsime kartu su JT agentūromis, kad palengvintume jų grįžimą namo. Savanoriškam grįžimui iš Baltarusijos paremti sutelksime iki 3,5 mln. eurų“, – vardijo EK pirmininkė.
Kalbėdama apie sankcijas, ji teigė, kad Baltarusijos taikoma strategija labai aiškiai grindžiama kelionių organizatorių ir jų tarpininkų bendrininkavimu. Yra specializuotų kelionių agentūrų, siūlančių „viskas įskaičiuota“: vizos, skrydžiai, viešbučiai ir, šiek tiek ciniškai, taksi ir autobusai iki sienos.
„Aiškiai pasakykime: šie migrantai yra bjauriai klaidinami melagingais pažadais. Turime su tuo kovoti. Todėl siūlome sudaryti visų transporto priemonių stebėjimo sąrašą, pagrįstą tarptautine teise dėl prekybos migrantais ir neteisėto jų gabenimo. Šiandien Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisės akto“, – sakė EK vadovė.
Didinamos lėšos sienos apsaugai
Pasak U. fon der Lejen, kiekvienais metais apie 1 mlrd. eurų išleidžiama FRONTEX agentūrai, o Europos Komisija nusprendė padidinti skiriamas lėšas.
“Siūlome patrigubinti šiuo metu Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai skiriamas lėšas. Šis saugumo priemonių paketas skirtas dabartinei nepaprastajai padėčiai spręsti ir mūsų solidarumui su priešakinėse linijose esančiomis valstybėmis narėmis pabrėžti“, - kalbėjo EK pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad valstybės narės, susidūrusios su tokiu hibridiniu išpuoliu, turi sugebėti veiksmingai reaguoti į susidariusią nepaprastąją padėtį, kartu jos turi visapusiškai gerbti pagrindines teises ir tarptautinius įsipareigojimus.
Pasak EK pirmininkės, pastarieji Lukašenkos režimo ir jo rėmėjų veiksmai yra ryžtingas bandymas sukelti nuolatinę ir užsitęsusią krizę.
„Norėčiau pakartoti: ES nepripažįsta šio režimo, kuris žiauriai slopina savo žmones. Jų veiksmai yra dalis suderintų pastangų destabilizuoti Europos Sąjungą ir mūsų kaimynystę. Tai visų pirma apima Ukrainą ir Moldovą. Šie veiksmai kelia realų ir realų pavojų mūsų Sąjungos saugumui. Šie veiksmai neapsiriboja vien Baltarusija“, – pažymėjo pareigūnė.
Plenarinėje sesijoje vykusioje diskusijoje Baltarusijos klausimu už europinės gyvensenos propagavimą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Margaritis Schinas sakė: „Baltarusijos režimas, bendradarbiaudamas su tarptautiniais neteisėto žmonių gabenimo tinklais, apgaudinėja paprastus žmones. Tai, kas vyksta prie mūsų sienų, yra ne migracijos, o saugumo klausimas. ES aiškiai parodė, kad taikys griežtas atsakomąsias priemones. Dėl ryžtingų ir visapusiškų ES ir jos partnerių veiksmų padėtis ima gerėti. Šiandien siūlomas įtraukimo į juodąjį sąrašą mechanizmas yra dar vienas apčiuopiamas įrodymas, kad esame nusiteikę ryžtingai veikti. Tai pasaulinė problema, todėl kovai su žaidimu žmonių gyvenimu politiniais tikslais reikia sukurti tarptautinę koaliciją.“
EP narys A. Kubilius paragino ieškoti veiksmingo humanitarinės krizės sprendimo būdo
Europarlamentaras Andrius Kubilius dėkojo Europos Komisijai, kuri ėmėsi aktyvių veiksmų sprendžiant šią krizę.
„Aš, kaip Lietuvos rinkėjų atstovas, esu ypač dėkingas Europos Komisijai už jos aktyvius žingsnius ieškant problemos sprendimų. Tuo pačiu nesutinku su kai kuriais savo kolegomis,teigiančiais, jog ES sienų apsauga nesuderinama su migrantų teisių užtikrinimu“, – kalbėjo EP narys.
Pasak jo, nors turime spręsti humanitarines krizes, į kurias yra patekę A. Lukašenkos režimo Baltarusijoje įkaitais tapę migrantai, tačiau lygiai taip pat turime rūpintis ir dėl saugumo tų šimtų tūkstančių migrantų, kurie gali susigundyti pasirinkti tą patį kelią link Europos Sąjungos, jei pamatytų, jog ES nepajėgi apginti savo sienų.
„Tie, kurie šiuo metu kritikuoja Lenkiją ar Lietuvą už tai, kad giname ES sienas, turėtų suprasti, kokios naujos krizės gali kilti, jei šios sienos nebus apgintos“, – sakė A. Kubilius.
Jis taip pat paragino ieškoti veiksmingo humanitarinės krizės sprendimo būdo, tačiau nesuteikti tuščių vilčių, kurios dar didesniam potencialių aukų skaičiui virstų dar didesnėmis kančiomis.