2022 metais Vytauto Didžiojo universitete startavo naujas projektas – VDU dėstytojų ambasadorystė. Juo siekiama suburti universiteto dėstytojus prasmingoms, įdomioms ir įtraukiančioms veikloms: aktyvūs, entuziastingi projekto nariai susies ir skirtingose auditorijose ras bendrų taškų – įkvėps jas veikti bei kurti universitetą kartu. Apie ambasadorystės prasmę, galimybes, naudas, kitų ambasadorysčių patirtis ir sėkmingų idėjų gyvavimo formules kalbamės su Olga KAIRIENE – VDU absolvente, asmeninio prekės ženklo edukatore bei „Ambasadorių akademijos“ bendraįkūrėja, lydinčia VDU dėstytojų ambasadorystės projektą nuo idėjos iki įgyvendinimo. Iki šiol savo sukauptas žinias Olga atskleidė strateginiuose projekto etapuose, vėliau ekspertine patirtimi ji dalinsis su ambasadoriais mokymuose.
Dėstytojų ambasadorystė. Kaip šią iniciatyvą vertintumėte, kaip asmeninio prekės ženklo edukatorė?
Asmeninio prekės ženklo temai pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio ir, regis, ne veltui: apklausus 28 tūkst. respondentų paaiškėjo, kad net 92 proc. žmonių labiausiai pasitiki rekomendacijomis, gautomis iš draugų ir šeimos, o 88 proc. pasitiki ir kitų atsiliepimais internete. Tokie skaičiai lemia didelius pokyčius organizacijų komunikacijoje, kur svarbiausias tampa žmogus.
Šiandien ambasadorystė tampa reikšminga organizacijos dalimi, nes žmonės labiau linkę tikėti esamų ir buvusių darbuotojų / kolegų atsiliepimais, o ne įmonės pateikiama oficialia informacija.
VDU ambasadorystė man kalba apie universiteto novatoriškumą ir laisvę. Žmonės nori bendrauti su žmonėmis, todėl kaip asmeninio prekės ženklo edukatorė bei „Ambasadorių akademijos“ bendraįkūrėja tame matau didžiulę vertę. Tai – stiprėjanti pačių darbuotojų reputacija universitete bei už jo ribų, galimybė apie universitetą sužinoti daugiau iš žmonių lūpų, auganti universiteto reputacija.
Tikiu, kad toks VDU žingsnis ne tik įgalins dėstytojus kalbėti, kurti ryšį su tiksline auditorija, o ir burti laimingą ir iniciatyvią universiteto bendruomenę.
Gal galėtumėte pasidalinti kitomis ambasadorysčių patirtimis? Jūsų pačios ar kitų žmonių gerosios patirtys?
Ambasadorystė nėra nauja, tik šiandien jos galimybių ir veikimo spektras dėl komunikacijos socialiniuose tinkluose labai išsiplėtė. Užsienyje galime remtis tokiais organizacijų pavyzdžiais, kaip „L’oreal“, „Adobe“, „Starbucks“, „Deloitte“, „IBM“ ar „Google“. Tai – tik kelios kompanijos, kurios į savo darbuotojus žiūri kaip į pagrindinius kompanijos prekės ženklo atstovus – ambasadorius.
Norisi paminėti, kad viena iš motyvacijų darbuotojui dalyvauti ambasadorystės programoje yra pačių darbuotojų asmeninio prekės ženklo stiprinimas. Pavyzdžiui, vystydami ambasadorystės programą „Deloitte“ klausia savo darbuotojų, kokią ekspertinę sritį jie nori stiprinti, t. y., kas jiems svarbu auginant jų asmeninę reputaciją.
Lietuvoje taip pat vis labiau pastebima tendencija įtraukti darbuotojus į vidinę bei išorinę komunikaciją, o taip pat laimingos bendruomenės kūrimą „Regitra“, „Aprangos Grupė“, „Vision Express“, „Bitė Lietuva“, „Ergo Lietuva“ ir pan.
Kokias savybes išskirtumėte žmogaus, kurį galime vadinti ambasadoriumi? Ar jos yra įgimtos, ar gali būti išugdytos?
Ambasadorius nuolat auga, kuria ryšį su kitais, jam dažnai tenka išeiti iš komforto zonos. Na, o jei norėtųsi formuluotės, manau, ji galėtų būti tokia. Ambasadorius ieško savirealizacijos, rūpinasi savo asmeniniu prekės ženklu, dalinasi savo patirtimi ir pasiekimais, bendrauja ir bendradarbiauja, rūpinasi kitų gerove, įkvepia veikti ir dalintis kitus.
Kokias didžiausias naudas, jūsų nuomone, gauna šios ambasados nariai? Kuo tai gali būti svarbu dabar, ar praėjus tam tikram laikui?
Ambasadorystė – tai efektyvus kanalas dalintis įmonės gerosiomis patirtimis ir iniciatyvomis, darbuotojams įsitraukti bei potencialo realizavimui skatinti.
Be to, nuolatinis tobulėjimas ir investicija į savo asmeninį prekės ženklą – juk ambasadorius garsiai kalbės ir dalinsis savo ekspertiškumu, pasiekimais moksle bei didaktinėje veikloje. Numatyta, kad VDU dėstytojams ambasadoriams bus skiriamas ypatingas palaikymas, papildomi mokymai.
Norisi paminėti pozityvias emocijas, bendrystę, galimybę save realizuoti. Kaip mano kolegė dr. Viktorija Starkauskienė, „Ambasadorių akademija“ bendraįkūrėja sako, „ambasadorystė yra skirta norintiems daugiau – kuriems rūpi ne tik gauti, o ir duoti, kurti vertę“.
Kokias naudas gaus universitetas, turėdamas tokį dėstytojų „tinklą“? Kaip jį galima plėsti ar suteikti kitų formų?
Ambasadorystė – tai kryptis, į kurią organizacijos vis daugiau investuoja. Žmonės tiki žmonėmis, kitų rekomendacijomis, todėl ambasadorystė – tai naudinga ir efektyvi priemonė stiprinant universiteto įvaizdį, kuriant ryšį su skirtingomis auditorijomis.
Noriu pabrėžti, kad ambasadorystė bus efektyviausia, kai kelsime ne tik tikslus, susietus su išore, o atvirkščiai – pradėsime nuo vidaus. Vidinė komunikacija, laimingos bendruomenės, kultūros kūrimas – tai, apie ką verta pagalvoti prieš diegiant ambasadorystę.
Kalbant apie universitetą, galime išskirti kelias svarbiausias naudas. Pirmiausia, sklandi ir efektyvi komunikacija (tiek vidinė, tiek išorinė). Ambasadoriai dalijasi savo patirtimi ir pasiekimais moksle bei didaktinėje veikloje taip stiprindami universiteto įvaizdį. Taip pat – partnerystės skatinimas. Ambasadoriai rekomenduoja ir kviečia prisijungti naujus talentus, verslą ir mokyklas. Kita svarbi nauda – bendruomeniškumas. Ambasadoriai mokosi, dirba kaip vieninga komanda dėl bendro rezultato, bendrauja ir bendradarbiauja, įkvepia veikti ir dalintis kitus.
Ką jums, kaip VDU alumnei, reiškia dalyvavimas savo Alma Mater veikloje? Kodėl tai yra svarbu, ką tai duoda? O gal nauda yra abipusė?
Pagrindinė priežastis, dėl kurios rinkausi studijas VDU, buvo LAISVĖ. Laisvė kurti savo tvarkaraštį, laisvė bendrauti su skirtingų fakultetų studentais, todėl šiandien labai gera grįžti į VDU jau kaip „Ambasadorių akademija“ bendraįkūrėjai ir kartu su savo partnere dr. Viktorija Starkauskiene dalyvauti VDU dėstytojų ambasadorių projekte, kurio pagrindinis šūkis yra #LaisvėKurtiVDU!
Iki šiol ambasadorystės klausimais, skatinant darbuotojus kurti atpažįstamus ir įsimintinus asmeninius prekės ženklus bei įsitraukti į darnią organizacijos komunikaciją, konsultuodavau verslo atstovus. Tad ambasadorystės projektas su universitetu man yra pirmas ir tuo unikalus. Tai yra įrodymas, kad šiandien ambasadorystė jau eina koja kojon ne tik verslo srityje, bet ja tiki ir mokslas!
Koks jūsų indėlis į šią veiklą? Kokiomis savo žiniomis pasidalinsite?
Džiaugiuosi, kad turiu galimybę lydėti ambasadorystės projektą Vytauto Didžiojo universitete nuo pačios pradžios.
Tad savo „know-how“ jau dabar dalinuosi strateginiuose etapuose, vėliau dalinsiuosi savo ekspertine patirtimi su ambasadoriais mokymuose „Asmeninis prekės ženklas“ , „LinkedIn darni komunikacija“. Kartu su projekto iniciatore dr. V. Starkauskiene ambasadorius tikimės lydėti projekto metu.
VDU dėstytojų ambasadorystė yra keliakryptę naudą duodantis reiškinys. Ir duoti, ir gauti. Ką pati tikitės gauti dalyvaudama būtent šiose veiklose?
Tokie projektai visada suteikia įkvėpimo, savęs realizavimo ir naujų horizontų atradimų.
Idėja gimsta, yra įgyvendinama. Tačiau ką daryti, kad ji neišsisemtų, nežlugtų? Kokia ta ilgaamžiškumo sėkmės formulė?
Tam, kad graži idėja gyvuotų, reikia pasiruošimo (apgalvoti visą projektą nuo tikslų, eigos, norimų rezultatų). Tuomet svarbu įtraukti kitus – paskleisti žinią, leisti kitiems dalyvauti, suteikti projektus reikšmės. Reikia turėti su kuo pasitarti (beje, „Ambasadorių akademija“ puikiai išpildo šį punktą), investuoti laiko į ambasadorių bendruomenės kūrimą. Taip pat reikia nepamiršti „valgyti dramblį po mažą gabaliuką“ bei pasidžiaugti mažais dalykais. Na, ir be abejo, – pozityvumo ir nusiteikimo, kad pokyčiai bus tik į gera.
Dėkoju už pokalbį!