Sankcijos Rusijai: kodėl kriptovaliutos jų ekonomikos neišgelbės

Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė, JAV ir Kanada pirmadienį paskelbė apie naujas sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos centrinį banką ir nacionalinį turto fondą. Netgi Šveicarija ir Kinija paskelbė apie sankcijas, paralyžiuojančias agresoriaus finansų sistemą. JAV Iždo departamento teigimu, tai apribojo V. Putino režimo galimybes panaudoti 630 mlrd. dolerių Rusijos užsienio atsargų. Šis sprendimas buvo priimtas praėjus vos dienai po to, kai JAV, ES ir jos sąjungininkės nusprendė atjungti kai kuriuos Rusijos bankus nuo SWIFT – visame pasaulyje naudojamos saugių finansinių pranešimų sistemos. Tačiau dabar pasigirsta nuomonių ir spėliojimų, jog Rusija gali palengvinti sankcijų naštą naudodama kriptovaliutas.

Žemas virtualiųjų valiutų įsisavinimo lygis

„Sankcijų vykdymui reikia turėti galimybę sekti transakcijas – paprastai tai vykdoma per bankų sistemą. Taip, yra keletas pavyzdžių, kai tokios šalys kaip Iranas ir Šiaurės Korėja naudojo kriptovaliutas, kad išvengtų sankcijų. Tačiau Rusijos atvejis kitoks, nes šalis beveik neturi vietos manevruoti dėl ekonominio poveikio masto šalies finansiniam stabilumui bei žemo  virtualiųjų valiutų įsisavinimo lygio šalyje“, – sako Andrius Bartminas, vienas iš „Blockchain Lithuania Competence Center“ steigėjų bei įmonės „SUPER HOW?“ vadovas. Jo teigimu, šiuo metu net Ukraina turi pranašumą kripto naudojimo atžvilgiu prieš Rusiją. Skirtingai nei Šiaurės Korėja ir Iranas, Rusija jau dešimtmečius buvo aktyviai įsitraukusi į pasaulinę finansų sistemą: 80 proc. jos kasdienių užsienio valiutos operacijų ir pusė tarptautinės prekybos vykdoma doleriais. Dėl šių priežasčių peršokti į kitą alternatyvią sistemą nėra taip paprasta.

Rusijos finansų ministerija vasario 18 d. parlamente pristatė kriptovaliutų įstatymo projektą, kuriuo pastūmėjo planą reguliuoti šį skaitmeninį turtą, tačiau viduje vyksta daug nesutarimų – centrinis bankas siūlo už prekybą kriptovaliutomis ar kripto turtu ir jų išleidimą individualius asmenis bausti baudomis iki pusės milijono rublių (6 360 JAV dolerių), o įmones ir iki milijono rublių, skelbė Rusijos naujienų agentūra TASS.

Kripto transakcijos – matomos viešai

Kai kurių ekspertų teigimu, kriptovaliutos gali būti naudojamos siekiant išvengti sankcijų ir paslėpti turtą, tačiau tokių veiksmų sėkmė – minimali.

„Įsigyti, perkelti didelius kiekius kriptovaliutų ir konvertuoti į FIAT valiutą yra labai sunku. Be to, blokų grandinės technologija pasižymi tuo, kad joje viešai matoma kiekviena operacija ir su ja susietas adresas. Net ir nežinant konkretaus adreso savininko, bet kas gali matyti transakcijų srauto dydį. Pažymėjus įtartiną adresą, tas turtas gali būti stebimas ir sekamas iki galutinio mainų taško, o tada užšaldytas ar net konfiskuotas. Net įmonės gali stebėti sankcionuotus adresus atliekant bet kokias operacijas ir visiškai atsisakyti vykdyti operacijas su šiais adresais“, – sako Vytautas Kašėta, „Crypto Economy Organisation“ prezidentas.

Aktyvus keityklų įsitraukimas

Kriptovaliutų keityklos Europoje, JAV ir Azijoje greičiausiai sustabdys beveik visus sandorius su Rusija – nacionaliniai reguliuotojai juos stumia siekti tarptautinio kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu kontrolės ir reikalavimų laikymosi. Ukrainos vicepremjeras M. Fedorovas sekmadienį paprašė kriptovaliutų keityklų visiškai įšaldyti kripto prekeivius iš Rusijos. Kriptovaliutų keityklos „Binance“, „Coinbase“ ir „Kraken“ jau blokuoja visų Rusijos klientų, kuriems taikomos sankcijos, sąskaitas, o šiuo keliu jau seka ir daugiau keityklų.

Tokios įmonės kaip „Chainalysis“, „Confirm“, „Elliptic“ jau anksčiau įrodė savo gebėjimą efektyviai veikti kovojant su nusikalstamumu, pinigų plovimu ir neteisėta veikla naudojant kriptovaliutas. Pavyzdžiui, kai su Rusija susijusios separatistų grupuotės Donecko ir Luhansko regionuose prašė aukoti bitkoinus, paremiant jų vykdomą karinę veiklą, „Elliptic“, iškart paskelbus sankcijas šiems regionams, ėmėsi veiksmų. Ji užtikrino, jog klientai galėtų tikrinti piniginių adresus ir sandorius, susijusius su šiomis grupuotėmis minėtuose regionuose. Turėti visus operacijų duomenis, kurie yra prieinami realiuoju laiku blokų grandinėje, yra dar veiksmingiau nei klasikinėje finansinėje infrastruktūroje, kur reikalingas plataus masto tarptautinis tyrimas ir daugelio sandorio šalių dalyvavimas, siekiant sekti ir užkirsti kelią neteisėtai veiklai. 

Būtinybė savireguliacijai ir sankcijoms

Blokų grandinių ir sandorių analizės įrankių, tokių kaip „Chainalysis“, „Elliptic“, „Crystal“ ir kitų, atsiradimas suteikia kripto ekonomikos bendruomenei galią efektyviai savireguliacijai. Kripto bendruomenė dabar aiškiai supranta, kad savireguliacijos procesai yra gyvybiškai svarbūs decentralizuotai infrastruktūrai ir virtualiųjų valiutų ekonomikai.

„Putino karas Ukrainoje atkreipė visų dėmesį į kitą didžiulę problemą. Kaip teigiama „Chainalysis” 2022 m. kripto nusikaltimų ataskaitoje, Rusija konsoliduoja nelegalias kripto lėšas (daugiausia „ransomware“, pavogtas kriptovaliutas ir kripto turtą) ir nelegalius verslus, tokius kaip „Suex”, „Evil Corp”, „Finiko”, „Hydra Market”, teikiančius pinigų plovimo ir kenkėjiškų išpirkos reikalaujančių programų („ransomware”) paslaugas. Dauguma išpirkos reikalaujančių verslų yra įsikūrę Rusijoje ir Irane, todėl turime pradėti diegti savireguliacines sankcijas decentralizuotų finansų protokolams ir centralizuotoms kripto paslaugoms“, – sako Vytautas Kašėta. 

Kripto neišgelbės Rusijos ekonomikos – greičiau atvirkščiai

„Kripto neišgelbės Rusijos nuo sankcijų. Priešingai, tai gali dar labiau suluošinti ekonomiką ir tuos, kurie bando „peršokti” sankcijas. Stiprus valdžios spaudimas visuomenei naudoti kriptovaliutas galėtų sukurti stiprią konkurenciją centralizuotai nacionalinei valiutai, o galimybė sekti ir atsekti kripto transakcijas gali palikti sankcionuotus subjektus be turto“, – teigia Andrius Bartminas.

Daugiau informacijos apie „Blockchain Lithuania Competence Center“: https://bchain.lt/

Pranešimą paskelbė: SUPER HOW, UAB
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2022-03-02 16:51
Tarptaut.santykiai, Verslas, ekonomika, finansai
pasidalinti
atgal