Šiandien Seimas priėmė Kultūros ministerijos ir Vyriausybės parengtas Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisas.

„Atnaujintas įstatymas nustato teisingesnes autorių teisių rinkos taisykles, padeda griežčiau ginti saugomą turinį, o vartotojams atveria daugiau galimybių pasiekti kitose ES šalyse esančių transliuotojų perduodamas internetines televizijos ir radijo programas. Taigi teigiamus pokyčius pajus tiek autorinio turinio kūrėjai, tiek jo vartotojai“, – sako kultūros ministras Simonas Kairys.

Pagal pakeisto įstatymo nuostatas bus reguliuojamos naujos paslaugų rūšys. Internetinėms transliavimo paslaugoms, kurias teikia transliuojančiosios organizacijos, bus taikomas kilmės šalies principas. Tai reiškia, kad teises, reikalingas įtraukiant tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas, reikia įgyti tik pagrindinėje transliuotojo įsisteigimo šalyje, o ne visose ES  narėse, kuriose transliuotojas nori programas padaryti prieinamas visuomenei.

Įstatymo pataisomis sprendžiami klausimai dėl autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimo, kai retransliuotojai savo klientams teikia su retransliavimo paslaugomis glaudžiai susijusias papildomas interaktyvias paslaugas: televizijos programų (laidų) įrašų peržiūrėjimą kliento pasirinktu laiku ir televizijos programų (laidų) sustabdymą.

Pagal atnaujintą įstatymą bus reguliuojamas tiesioginis signalų perdavimas. Tai toks technologinis signalų perdavimo būdas, kuriuo transliuotojai transliuoja savo programas ne tiesiogiai jas perduodami visuomenei ryšio priemonėmis, bet per signalų skleidėjus. Taip pat reguliavimas bus taikomas ne tik kabeliniam retransliavimui, kaip kad buvo iki šiol, bet visoms retransliavimo paslaugoms, nepriklausomai nuo technologinių signalo perdavimo priemonių ar būdų.

Visoms retransliavimo paslaugoms, kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui arba jų viešam prieinamumui bus taikomas privalomasis kolektyvinis teisių administravimas. Taip supaprastinamos taisyklės, pagal kurias paslaugų teikėjai gali įgyti reikiamas teises: jas reikės įgyti  ne iš atskirų teisių turėtojų asmeniškai, o iš kolektyvinio administravimo organizacijų.

Atnaujinti ir papildyti turtinių teisių apribojimai, ką ir kaip galima naudoti be autoriaus, atlikėjo ar duomenų bazės gamintojo leidimo ir be autorinio atlyginimo. Taip daugėja galimybių naudotis autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių saugoma medžiaga švietimo, mokslinių tyrimų, duomenų analizės ir kultūros paveldo išsaugojimo tikslais. Naudojimo šiais tikslais išimtys atnaujinamos taip, kad suskaitmenintą medžiagą būtų galima naudoti internetu ir tarpvalstybiniu mastu.

Detaliau ir plačiau reglamentuojami individualūs sutartiniai santykiai ir nustatomos bendros autorių ir atlikėjų teisės: teisė gauti informaciją apie atlyginimą bei kūrinių ar įrašų naudojimą; teisė prašyti papildomo atlygio, kai iš pradžių sutartas atlygis, palyginus su vėlesnėmis gautomis pajamomis, tampa neproporcingai mažas; teisė nutraukti ar pakeisti sutartį, kai kūrinys ar įrašas yra nenaudojamas. Taip užtikrinamas skaidrumas bei tinkamas atlyginimas autoriams ir atlikėjams, stiprinama jų derybinė pozicija.

Atnaujintos įstatymo nuostatos elektroninės spaudos leidėjus pripažįsta teisių turėtojais ir jiems suteikia išimtines turtines teises pasirinktinai leisti arba neleisti internete atgaminti ir padaryti viešai prieinamą elektroninį spaudos leidinį, kiek tai susiję su naudojimo būdais, kuriuos taiko informacinės visuomenės paslaugų teikėjai. Leidimų įvedimas už elektroninių spaudos leidinių naudojimą internete sudarys galimybes elektroninės spaudos leidėjams (taip pat ir žurnalistams bei fotografams) gauti pajamų už tokį naudojimą, daugiau investuoti į turinio gamybą ir taip plėtoti spaudos sklaidą internete.

Interneto platformoms numatoma atsakomybė, susijusi su naudotojų įkelto turinio apsauga: pavyzdžiui, nustatant reikalavimus, kaip naudoti saugomą turinį, kurį įkėlė patys naudotojai; numatant sąlygas, kada atsakomybė platformoms netaikoma, ir kaip sprendžiami ginčai. Taip sustiprinamos teisių turėtojų pozicijos derantis ir reikalaujant atlygio už jų turinio naudojimą interneto platformose („Facebook“, „YouTube“), į kurias turinį kelia naudotojai.

Praktikoje teisių perėmėjas neretai siekia sutartimi perimti iš autoriaus ar atlikėjo jo teisę gauti atlyginimą, kurį autorius arba atlikėjas gautų iš kolektyvinio administravimo organizacijų, administruojančių jų teises. Taip autorius ir atlikėjas praranda teisę į tinkamą ir proporcingą atlygį. Todėl Seimo Kultūros komiteto pastangomis įstatymas papildytas nuostatomis, kad, kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra ir neperleidžiama.

Seimo priimtu įstatymu į nacionalinę teisę perkeliamos dviejų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos: dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms (direktyva (ES) 2019/789) ir dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (direktyva (ES) 2019/790). Įstatymas įsigalioja 2022 m. gegužės 1 d.