Praėjusią savaitę MG grupė, UAB, atstovaujama advokatų kontoros „Glimstedt“, sudarė taikos susitarimą su valstybe, kurį patvirtinus, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą bylas nutraukti.

 „Gebėjimas taikiai išspręsti ginčą, nepaisant abiejų pusių turimos, neretai, prieštaringos pozicijos, rodo brandų požiūrį į gebėjimą išgirsti ir pasirinkti kelią, kuris būtų ne vien principingas, bet ir teisingas pasikeitus ar besikeičiant situacijai“, – pažymi šios advokatų kontoros vadovaujančioji partnerė Solveiga Palevičienė.

 Advokatės nuomone, valstybė privalo ne tik užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir neleisti, kad neteisėtai, neproporcingai ar neadekvačiai elgtųsi pačios valstybės institucijos ar pareigūnai.

 „Teisės aktuose yra numatytas mechanizmas, kuris padeda spręsti kilusius ginčus, reikalaujant ne tik neteisėtų veiksmų pripažinimo, bet ir žalos atlyginimo, kaip kompensacinės, o tuo pačiu – ir prevencinės priemonės. Dėl skirtingų atstovaujamų interesų, o ir neretai ypač subjektyvaus situacijos vertinimo, tokie ginčai, nebūna lengvi nei teismui, nei proceso dalyviams. Todėl tokie ginčai teismuose nagrinėjami ilgai, o rezultatas dažnai netenkina abiejų šalių”, – sako S. Palevičienė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos dvi civilinės bylos pagal MG grupės civilinius ieškinius atstovams (valstybės institucijoms ir jų atstovams) dėl neturtinės žalos atlyginimo, paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais juridinio asmens dalykinę reputaciją, kuriose praėjusią savaitę buvo pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutartys. Ieškovo sprendimą pasirašyti taikos sutartis ir atsiimti reikalavimus lėmė aplinkybių visuma – teismų sprendimai, priimti Raimondo Šukio bei Elono Šato bylose, kuriais pasiekta dalis ir MG grupės teiktais ieškiniais siektų tikslų – keičiama ydinga praktika dėl valstybės institucijų ir politikų išsakomų teiginių ir pateikiamos informacijos.

„Ieškiniuose kritikuojamas ydingas teisinis reguliavimas, prisidėjęs prie žalos atsiradimo, taip pat jau sulaukė įstatymų leidėjo dėmesio, todėl belieka tikėtis, kad situacijos, atvedusios į bylinėjimąsi, ateityje nepasikartos“, – teigia advokatė.

Priimant sprendimą ginčą išspręsti taikiai, buvo įvertintas ir šiandienis, Lietuvai, kaip ir visam pasauliui, įtemptas kontekstas. Pasak Solveigos Palevičienės, šiandieninių grėsmių akivaizdoje būtų neracionalu tęsti ginčą, kuris gali būti ir yra sprendžiamas įstatymų leidėjo, užtikrinant tiek valstybės ir jos institucijų, tiek piliečių apsaugą. Esant aplinkybėms sudaryti taiką, tolesnis ginčo tęsimas nebūtų racionalu.

 Taikus ginčo sprendimas padeda šalims išvengti ilgai trunkančio bylinėjimosi teisme – sutaupytos tiek kliento, tiek valstybės lėšos bei pasiektas individualizuotas sprendimas. Toks susitarimas buvo pasiektas ir Andriaus Romanovskio byloje. „Belieka tikėtis, kad tokio pobūdžio ginčai ateityje vis dažniau ir efektyviau bus sprendžiami abipusio kompromiso būdu“, – pabrėžia S. Palevičienė.