Mūsų šalyje jau registruota daugiau nei 50 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Ieškodami saugaus prieglobsčio vis daugiau jų įsidarbina Lietuvos įmonėse. Kaip karo pabėgėliai pritampa darbo kolektyvuose ir kas jiems gali padėti? Patarimais ir patirtimi dalijasi su pabėgėliais dirbanti psichologė ir didžiausias Lietuvos darbdavys – prekybos tinklas „Maxima“, įdarbinęs jau daugiau nei 200 ukrainiečių.

Nuo karo neramumų bėgantys ir į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai yra nauja patirtis šalies darbdaviams. Daugelis Lietuvos verslo įmonių atvėrė duris karo pabėgėliams, tačiau neretai kyla klausimų, kaip priimti skaudžių išgyvenimų patyrusius žmones, kad naujoje aplinkoje jie jaustųsi saugiai ir ramiai.

„Kaip bendrauti su naujais darbuotojais, kurie yra karo pabėgėliai – vienas dažniausiai šiuo metu darbdaviams kylančių klausimų. Kokių temų vengti? Ar kalbėti apie karą? Šie klausimai – natūralūs“, – pastebi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos psichologė–ekspertė darbui su pabėgėliais, socialinių mokslų daktarė Valentina Demidenko.

Psichologė pateikia kelias įžvalgas ir patarimus, kaip panaikinti bendravimo kliūtis tarp senbuvių ir naujokų ir darbovietėje išlaikyti gerą atmosferą. Ji sutinka, kad iš anksto apgalvotai visos organizacijos mastu pasiruošti pabėgėlių priėmimui ir integracijai yra labai svarbu. „Vis dėlto tam tikros bendravimo ribos geriausiai nustatomos tiesiog per pirmąją pažintį, laisvai bendraujant. Pakanka draugiškai paklausti ukrainiečių, ar su jais galima šnekėti apie karą ir kitomis temomis, ar tai – pernelyg skaudu. Naujokams vertėtų paaiškinti, jog kolegos nenori įžeisti, kad čia aplink visiems svarbu, kaip jaučiasi agresiją patyrę žmonės“, – dalijasi V. Demidenko. Kalbėdama apie savo patirtį ji sako, kad dalis pabėgėlių iš Ukrainos užtikrina, jog gali laisvai kalbėtis apie karą, o kita dalis prašo šios temos neaptarinėti, nes atmintyje iškyla labai stipri baimė ir siaubas. 

Ukrainietėms mamoms – lankstus darbo grafikas

Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, daugiausiai karo pabėgėlių iš Ukrainos šiuo metu yra įsidarbinę apdirbamosios gamybos,  didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo veiklą vykdančiose įmonėse.

Jau daugiau nei 200 ukrainiеčių įvairiuose Lietuvos miestuose yra įdarbinęs prekybos tinklas „Maxima“.

„Esame didžiausias šalies darbdavys, todėl iš Ukrainos nuo karo pabėgusiems žmonėms iškart atvėrėme galimybių kelią, kad darbas jiems suteiktų tvirtą pagrindą po kojomis. Įmonėje esame subūrę specialistų komandą, kuri operatyviai sprendžia užsieniečių įdarbinimo formalumus bei bendrauja su būsimais darbuotojais ir aiškinasi jų poreikius“, – teigia „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Didžioji dalis karo pabėgėlių yra ukrainietės moterys, kurios į Lietuvą atvyko su savo vaikais ar vyresnio amžiaus šeimos nariais. „Stengiamės kaip įmanoma sudaryti lankstų grafiką, nes suprantame, kad žmonės turi pasirūpinti ne tik savimi, bet ir į Lietuvą atvykusiais savo artimaisiais, ypač mažamečiais vaikais“, – sako E.Dapkienė.

Ukrainiečiai dirba prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse, maisto gamybos cechuose, logistikos centruose. Daugiausiai jų dirba salės darbuotojais, tačiau sutikti galima ir kasose – „Maxima“ ukrainiečių darbui pritaikė kasos aparatus rusų kalba.

Tose „Maxima“ parduotuvėse, kur dirba karo pabėgėliai iš Ukrainos, pirkėjai yra informuojami, kad esama darbuotojų, kurie nekalba lietuviškai. Kilus klausimų klientų prašoma kreiptis į lietuviškai kalbančius darbuotojus.

Palaiko ryšį su šeimomis, kur gyvena pabėgėliai

Ko gero, kiekvienam žmogui, atvykusiam dirbti į užsienio šalį, pradžia nebūna lengva dėl kultūros skirtumų. Ne gana to, pasak psichologės V. Demidenko, į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai yra patyrę stiprių psichoemocinių sukrėtimų. E. Dapkienė pastebi, kad pirmosiomis darbo dienomis patys ukrainiečiai ne visada drįsta pasakyti vadovui, kad jiems kažko trūksta, nesupranta ar nepatinka.

„Mūsų kolegos palaiko ryšį su lietuvių šeimomis, kuriose pabėgėliai gyvena. Dažnai jiems yra atviresni, aiškiau išsako savo poreikius ir pastebėjimus. Ši informacija mums yra labai svarbi ir reikalinga, padedanti išspręsti problemas, kad žmonės jaustųsi geriau“, – pasakoja „Maximos“ atstovė.

Pasak E. Dapkienės, esamų darbuotojų atsiliepimai apie naujuosius kolegas iš Ukrainos yra pozityvūs. Šie darbuotojai yra paprasti, nuoširdžiai bendraujantys, žingeidūs, atidžiai mokosi atlikti naujus darbus.

„Pas mus dirbantys ukrainiečiai nuolatos sako, kad situacijai Ukrainoje pagerėjus pasiruošę grįžti namo. Darbas jiems padeda bent laikinai užmiršti nelaimes ir patirtą karo siaubą. Stengiamės, kad šis laikas jiems būtų kuo saugesnis, ramesnis ir emociškai stabilesnis“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė.

Suteikia sveikatos draudimą ir siūlo lietuvių kalbos pamokas

Visi prekybos tinkle „Maxima“ įdarbinti karo pabėgėliai iškart gauna papildomą sveikatos draudimą, todėl turi galimybę greitai bei patogiai naudotis privačių ir valstybinių gydymo įstaigų paslaugomis. Taip pat yra teikiamos nuotolinės anoniminės psichologų konsultacijos.

Ukrainiečiams ir jų šeimų nariams „Maxima“ sudarė sąlygas mokytis lietuvių kalbos – mokymai vyksta nuotoliniu būdu bendradarbiaujant su startuoliu Mokosi.lt

„Išties žavi ukrainiečių entuziazmas ir atkaklumas mokytis lietuvių kalbos ir daugiau sužinoti apie Lietuvą. Džiaugiamės, kad naujieji kolegos labai noriai priėmė galimybę mokytis ir pažinti mūsų šalį būtent per kalbą. Nuotoliniuose mokymuose dažniausiai dalyvauja visa iš Ukrainos atvykusi šeima“, – pasakoja E. Dapkienė.

Ji pažymi, kad integruojant ukrainiečius į kolektyvą itin svarbus vaidmuo teko vidinei komunikacijai. Sprendimas įdarbinti nuo karo iš Ukrainos bėgančius žmonės buvo iš anksto aptartas su esamais „Maxima“ darbuotojais, kad visi žinotų apie pokyčius ir būtų pasiruošę kolegiškai pagelbėti, jeigu naujokams kils sunkumų.

Psichologė V. Demidenko vertina Lietuvos darbdavių pastangas integruoti karo pabėgėlius. Kartu ji pabrėžia, jog į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai yra patyrę stiprių psichoemocinių sukrėtimų, traumų, tad darbdaviai turėtų atsižvelgti ir į psichologinės pagalbos galimybes. „Svarbiausia – žmogiškumas, kuris prasideda nuo to, kad kolegos ir vadovai naujiems komandos žmonėms skiria dėmesio ir laiko, galbūt net tampa savotiškais vedliais, mentoriais“, – teigia V. Demidenko. Pasak jos, bendradarbiai gali pastebėti, kiek pabėgėliai yra paveikti trauminės patirties, tuo pačiu gali padėti iš jos išsilaisvinti arba pasiūlyti specialisto pagalbą, kurią teikia ir vyriausybinės, ir nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip Lietuvos Raudonasis Kryžius.

Apie prekybos tinklą „Maxima“

Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.