Seimo atstovai: karo Ukrainoje kontekste į ES migracijos politikos darbotvarkę būtina įtraukti iš naujų iššūkių ir naujų grėsmės formų išmoktas pamokas

2022 m. gegužės 15–16 dienomis Seimo Pirmininko pavaduotojai Andrius Mazuronis ir Julius Sabatauskas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis ir Seimo narys Arūnas Valinskas Paryžiuje (Prancūzijos Respublika) dalyvavo Prancūzijos Respublikos Senato Teisės komiteto ir Nacionalinės Asamblėjos Teisės komiteto surengtoje tarpparlamentinėje konferencijoje dėl migracijos iššūkių.

Tarpparlamentinėje konferencijoje buvo diskutuojama apie tai, kad karo sugrįžimas į Europos teritoriją kelia grėsmę status quo, pasiektam po 2015 m. migracijos krizės. Su Ukraina besiribojančių valstybių narių pajėgumai priimti nuo karo bėgančius žmones jau dabar yra įtempti, todėl yra būtina pasimokyti iš 2015 m. nesėkmių, kad Europos Sąjunga (ES) įveiktų šią naują krizę ir žengtų tinkamus žingsnius, siekiant didesnio Europos solidarumo migracijos srityje.

Konferencijoje pasisakę Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas A. Ažubalis kaip vieną iš naujų grėsmės formų ir Lietuvos išmoktų pamokų akcentavo dar visai nesenai vykdytą Baltarusijos hibridinę ataką prieš Lietuvą naudojant nelegalius migrantus.

A. Ažubalis, pažymėdamas, kad tai buvo nedemokratinio Baltarusijos režimo politikos, kuria siekiama migraciją panaudoti politiniais tikslais, pasekmė“, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva efektyviai susitvarkė su šia ataka. Jis pabrėžė, kad ji buvo sustabdyta ne tik dėka efektyvių Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir parlamento veiksmų, bet ir dėka ES teisės[1], kuri suteikia valstybėms narėms galimybę pačioms nustatyti vietas, kur migrantai gali pateikti prašymus prieglobsčiui.

Kalbėdamas apie migracijos krizės pamokas karo Ukrainoje kontekste Audronius Ažubalis pažymėjo, kad Lietuva per capita yra trečia Europoje (po Lenkijos ir Čekijos), suteikusi laikinąjį prieglobstį karo pabėgėliams iš Ukrainos. Seimo narys atkreipė dėmesį į keletą esminių skirtumų tarp pabėgėlių iš Ukrainos ir Baltarusijos t. y., kad: ukrainiečiai pabėgėliai Lietuvoje yra 81 proc. moterų ir 19 proc. vyrų (dauguma jų pensinio amžiaus arba turintys sveikatos problemų), kai tuo tarpu pabėgėliai per Baltarusijos sieną – 72 proc. darbingo amžiaus vyrų, be to, ukrainiečiai pabėgėliai nesistengia gauti leidimų nuolatiniam gyvenimui: „Pabėgėliai iš Ukrainos neprašo užtikrinti jiems gerovės, jie nori įsidarbinti, moka mokesčius valstybei, o tam tikra dalis pabėgėlių ukrainiečių iš Lietuvos jau grįžo į išlaisvintas Ukrainos vietoves

A. Mazuronis, pažymėdamas, kad Baltarusijos veiksmai buvo vykdomi kaip kerštas dėl Lietuvos paramos už laisvę kovojantiems baltarusiams ir kaip atsakas į ES sankcijas, įvestas dėl šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, atkreipė dėmesį į tai, kad dėl to 2021 m. neteisėtas sienos kirtimas padidėjo beveik 60 kartų. Dėl Baltarusijos režimo organizuoto hibridinio išpuolio prieš Lietuvą ir ES į ES valstybes nares atvyko tūkstančiai žmonių, 47 tautybių migrantai, daugiausia iš Afrikos ir Artimųjų Rytų. Laisvas judėjimas Šengeno erdvėje yra vienas didžiausių Europos integracijos pasiekimų, tačiau, kaip pabrėžė Seimo narys, „išorės sienų apsauga yra esminis veiksmingo migracijos valdymo elementas, todėl yra svarbu aktyviai šalinti pagrindines nelegalios migracijos priežastis ir paskatas, kovoti su migrantų instrumentalizavimu, išardyti neteisėtai migrantus gabenančių asmenų tinklus ir užtikrinti readmisijos susitarimų sudarymą ir veiksmingą įgyvendinimą“.

Posėdžio metu pranešimus skaitė ir savo įžvalgomis apie 2015 m. migracijos krizės pamokas Ukrainos karo kontekste ir ES išorės sienų apsaugą dalinosi Prancūzijos Senato Teisės komiteto pirmininkas Fransua-Noelis Biufė (François-Noël Buffet), Nacionalinės Asamblėjos Teisės komiteto pirmininkė Jael Braun-Pivė (Yaël Braun-Pivet), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Matijasas Kormanas (Mathias Cormann), Europos Komisijos Generalinio Migracijos ir vidaus reikalų Direktorato vadovė Monik Paria (Monique Pariat), buvęs Italijos vidaus reikalų ministras Markas Minitis (Marco Minniti).

 

[1] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija)

Pranešimą paskelbė: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2022-05-18 13:55
Tarptaut.santykiai, Politika
pasidalinti
atgal