Česlav Olševski: Religinių bendruomenių priskyrimas „pramoninių gavėjų“ kategorijai ir apkrovimas didelėmis sąskaitomis už energiją yra valdančiosios koalicijos antireliginių prietarų apraiška

LLRA-KŠS ir toliau sieks, kad religinės bendruomenės būtų vertinamos kaip buitiniai vartotojai, o ne pramoniniai gavėjai ir už šildymą mokėtų mažiau. Šios partijos parlamentarai užregistravo Seime patobulintas Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pataisas.

„Norime, kad Seimas dar kartą grįžtų prie mūsų inicijuoto įstatymo projekto. Kalbame apie situaciją, kurioje dėl pakilusių elektros ir dujų kainos atsidūrė autonominiu šildymu besinaudojančios religinės bendruomenės. Bažnyčios ir kiti maldos namai priversti dabar mokėti kosmines kainas“, - per antradienį Seime surengtą spaudos konferenciją sakė Rita Tamašunienė.

„Krikščioniškosios vertybės, tradicinės šeimos vertybės, socialinis teisingumas ir sąžininga politika – tai yra pagrindiniai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos šūkiai, todėl mūsų partijos atstovai rengia ir registruoja Seime atitinkamas įstatymų pataisas“, - pabrėžė LLRA-KŠS Seimo narys Česlav Olševski.

Vieną iš paskutinių, LLRA-KŠS Seimo narių inicijuotų, įstatymo projektų rengimą paskatino, pabrėžė parlamentaras, religinių bendruomenių atstovų kreipimaisi, kurie signalizavo problemą, prašė suprasti esamą padėtį ir padėti rasti racionalų sprendimą.

„Stipriai pabrangus energetiniams ištekliams, Lietuvoje veikiančios religinės bendruomenės ir bendrijos neįstengia apmokėti milžiniškų sąskaitų už elektrą ir dujas. Bažnyčios šiuo metu priskiriamos prie pelno siekiančių organizacijų, tai skamba keistokai, tačiau būtent taip nusprendė įstatymų leidėjai: bažnyčios jau daugiau nei metus yra prilygintos verslui, todėl už elektrą, dujas, šildymą turi mokėti jau ne kaip buitiniai vartotojai, o kaip įmonės - daug brangiau“ – nurodė Č. Olševski.

Pažymėtina, kad, pasikeitus įstatyminei bazei, energetinių išteklių kainų didėjimas religinėms bendruomenėms didžiausia dalimi sąlygoja jų priskyrimas verslo subjektams: elektros tarifas padidėjo nuo 0,167 ct/kW iki apytiksliai 0,33 ct/kW, tuo metu kubinis metras dujų nuo 0,41 ct iki apytiksliai - 1,02 euro.

Politikas pateikė Lentvario parapijos pavyzdį, kuri už 2020 gruodžio mėn. sunaudotus 1600 m3 dujų sumokėjo per 500 eurų, už 2021 m. gruodžio mėn. sunaudotus 1600 m3 dujų sumokėjo apie 2 000 eurų.

Olševskio vertinimu, religinių bendruomenių priskyrimas prie verslo subjektų yra neteisingas ir neracionalus, kadangi religinės bendruomenės yra ne pelno siekiančios organizacijos, neturi finansinių tikslų, o savo veiklos organizavimą bei pastatų priežiūrą finansuoja iš geranoriškai tikinčiųjų aukojamų lėšų, kurios dėl pandemijos ir infliacijos drastiškai sumažėjo.

Politikas atkreipė dėmesį, kad religinių bendruomenių maldos namai ir kiti jiems priklausantys objektai dažnu atveju yra erdvūs, tam tikro stiliaus, kas reikalauja didelio energetinių išteklių suvartojimo.

Taip pat dauguma bažnyčioms priklausančių pastatų – architektūros paminklai, jų negalima modernizuoti ir tokiu būdu padidinti jų energetinį efektyvumą. Be to tam tikros temperatūros modernizuotuose ir nemodernizuotuose objektuose palaikymas yra būtinas pastatų ir juose saugomų vertybių išsaugojimui.

Seimo narys akcentavo, kad religinės paskirties objektų, kurie naudojasi centriniu šildymu, situacija yra šiek tiek geresnė, nes jiems taikomas toks pat tarifas, kaip ir buitiniams vartotojams. Yra tik vienas skirtumas: religinėms bendruomenėms netaikoma PVM lengvata šildymui, kuri yra taikoma buitiniams vartotojams. Bet PVM dydžiu didesnis tarifas čia yra mažesnė blogybė palyginus su tais religinės paskirties objektais, kurie naudoja autonominę elektros ar dujų šildymo sistemą ir kurių yra dauguma, jų išlaidų padidėjimas yra žymiai didesnis negu centralizuotoje sistemoje esančių objektų.

Č. Olševski nurodė manąs, kad LLRA-KŠS siūlomų pataisų priėmimas žymiai sumažintų „energetinę problemą“, kuri dabar kamuoja bažnyčias.

„Negalima teigti, kad įstatymo projekto priėmimas iš karto panaikins susidariusią problemą, tačiau ją žymiai sumažins. Natūralu, kad valstybė negali paveikti pasaulinių rinkų kainų, tačiau gali imtis veiksmų, kurie gali eliminuoti šių subjektų statuso pasikeitimo įtaką kainai ir tuo sumažinti galutinę kainą vartotojui. Priėmus įstatymų pakeitimo projektus, būtų parodytas teisingas požiūris į religinių bendruomenių veiklos svarbą, kurios sovietų okupacijos laikais padėjo išsaugoti tautiškumą ir lietuvių dvasinę kultūrą“, - pabrėžė Seimo narys.

Š.m. balandžio 21 d. Seimas nepritarė LLRA-KŠS parengtoms Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pataisoms, kurios leistų religinėms bendruomenėms sumažinti sąskaitas už elektrą ir dujas priskiriant juos prie buitinių vartotojų. Nepriklausomai nuo išsakytų argumentų, Seimas, daugiausiai konservatorių ir Laisvės partijos balsais, per pirmąjį svarstymą pataisas atmetė (už balsavo 41 Seimo narys, prieš – 16, susilaikė – 32) ir pasiūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti.

„Matosi, kad valdantieji konservatoriai, nepaisant partijos pavadinimo - Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, kartais yra nusistatę prieš Bažnyčią. Religinių bendruomenių priskyrimas „pramoninių gavėjų“ kategorijai ir didelių sąskaitų už energiją našta yra Lietuvos valdžios – ypač dabartinės koalicijos – antireliginių prietarų apraiška. Matyt, jie kaip ir bolševikai religiją traktuoja kaip opiumą žmonėms“, - pabrėžė Č. Olševski.

„Įstatymų patobulinti variantai iš naujo yra užregistruoti ir norėčiau vis dėlto tikėti, kad jie bus priimti“, - pasakė parlamentaras.

Pranešimą paskelbė: Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai spaudai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2022-05-20 15:40
Politika
Kontaktinis asmuo
Ivona Kazakevič
sekretorė
Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga
852333103
info@awpl.lt
pasidalinti
atgal